Būtina stengtis pakilti virš mūsų tarpusavio prieštaravimų ir skirtumų, sukurti tokią vienybės būseną, kad susidarytų bendras kritinis siekis, pritrauksiantis Šviesą.
Kaip branduolinėje reakcijoje, kurioje, nepaisant stumiančių jėgų, po smūgio susijungia dvi dalys ir tarp jų prasideda grandininė reakcija.
Mūsų atveju susijungimas tarp mūsų lemia Šviesos, atidavimo jausmo, aukštesniojo gyvenimo pojūčio, pasireiškimą.
Nauja realybė juntama pagal panašumo į ją mastą. Jei pabandysime širdis ir protus suderinti  dvasingumui, palaipsniui pradėsime jį jausti – mūsų bendros pastangos duos rezultatus.
Išėjimas į dvasinį pasaulį – lyg gimdymo sąrėmiai, kai žmogus svyruoja į priekį ir atgal: jį nustumia, o jis atkakliai bando atsisakyti savo egoistinio pavidalo. Ir jei nenusivilsime, būsime atkaklūs, sąrėmiai baigsis gimimu.

Eurazijos kongreso pirmosios pamokos ištrauka