Klausimas: Koks požiūris į mūsų pasaulį – į šią įsivaizduojamą realybę – turėtų būti iki „machsomo“ ?
Atsakymas: Požiūris į šį pasaulį turėtų būti labai paprastas – kol esu šiame sapne, privalau jį įgyvendinti. Parašyta: „Teisėjas neturi nieko daugiau, nei mato jo akys“
Privalau dirbti, kad išlaikyčiau šeimą, daryti visa, kas būtina šiame gyvenime, bet visgi suvokti, kad tai – tik sapnas („Pasaulis – žaidimas!) ir aš jį realizuoju, kaip žaidime.
Tačiau į šį žaidimą žiūriu rimtai. Juk Kūrėjas paruošė man visą šią tikrovę, kad joje egzistuočiau pagal jos dėsnius.
Ir būtent šioje tikrovėje vystau „tašką širdyje“ – per savo santykį su Kūrėju.
Šie du lygiai, žemiškasis ir dvasinis, nesusiję vienas su kitu: žemiškajame lygyje, kur aš esu „sapne“, realizuoju visa, kas būtina šiam gyvenimui, o dvasiniame lygyje noriu rasti ryšį su Kūrėju, vystausi, skirdamas tam visą savo dėmesį. Kitaip, kam aš gyvenu, jei nepasieksiu Kūrėjo?

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!“

„Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas“

„Buvome tarsi sapne“