Skaitant knygą „Zohar“ būtina prisiminti, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“ – gerą ir kuriantį gėrį Kūrėją.
Tik taip turime žiūrėti į savo gyvenimą ir į visa, kas vyksta pasaulyje, tuo pat metu turime suprasti, kad visur veikia tik viena jėga, o ne kažkokie velniai ir dvasios, tykantys, kad nusitemptų mane į pragarą ir sučirškintų katile.
Knygoje „Zohar“ aprašomi įvairūs pikti personažai, kad parodytų mums, kaip jaučiasi žmogus savyje atskleisdamas egoistines jėgas.
Jis tarsi dega pragaro liepsnose, nori ištrūkti iš šitų jėgų valdžios, bet tos tamsios, juodos, baisios jėgos laiko jį savo valdžioje.
Žmogus mato, kad jos trukdo siekti Kūrėjo, bet nieko negali su jomis padaryti ir galiausiai eina jų įkandin.
Pas jį ateina mirties angelas, ištiesia kardą su lašu mirtinų nuodų ant smaigalio, o žmogus paklusniai išsižioja ir ryja nuodus.
Knyga „Zohar“ pasakoja tau, kas yra mirties angelas – tai tavo egoistiniai norai jų baigtine, žiauriausia forma.
Tačiau visos šios savybės yra manyje, jos žudo mane! Nėra nieko blogesnio už šią būseną, tik aš to neįsisąmoninu….

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra pragaras?“

„Laikas išsiristi iš kiaušinio į laisvę“

„Nojus ir Sodoma – tai tu“