Jeigu mes laiku savęs neištaisom, kančios užgriūna mūsų gyvūninę pakopą, kad mumyse išaugintų žmogiškąją.
Tačiau kančių galime išvengti! Visos ligos ir nelaimės – tai „priverstinis raginimas taisytis“. Kam mums tokiu būdu taisyti save?!
Pradėkime problemų ir ligų ieškoti iš anksto – lyg sulinkęs senukas, vaikštantis tarsi būtų kažką pametęs.
Net jeigu aš savo kelim nejaučiu to, ką reiktų ištaisyti, vis tiek turiu to ieškoti – man juk iki visiško išsitaisymo dar tiek daug reikės savyje ištaisyti!
Kurgi man ieškoti visų šių taisytinų dalykų? – Ant ribos tarp „šaknies, sielos, kūno“ ir „rūbų, rūmų“, mano vidinių ir išorinių kelim, GE ir ACHAP.
Ten slypi visos mano problemos – ne manyje ir ne kituose, o santykiuose tarp manęs ir kitų.
Aš noriu prijungti „rūbus ir rūmus“ (išorines mano atžvilgiu sielas) prie savęs („šaknies, sielos, kūno“), kad manyje susiformuotų tobulas kli, viena siela.
Daugiau šia tema skaitykite: