Klausimas: Kas įvyks po galutinio išsitaisymo?
Atsakymas: Kai visos sielos išsitaiso ir tampa panašios į Kūrėją, baigiasi mūsų pasaulio egzistavimo būtinybė. Juk jis egzistuoja tik dėl to, kad, būdami visiškai atskirti nuo dvasingumo, dvasiškai gimtume ir išsitaisytume. Nuo kiekvienos naujos dvasinės pakopos privalome nukristi į mūsų pasaulį ir vėl pakilti  – tik jau ant naujos pakopos. Ir taip kiekvieną kartą. Bet kai visos sielos pakyla į Begalybės pasaulį – į visuotinę išsitaisymo būseną, be pabaigos ir be jokių apribojimų, – nebelieka jokios būtinybės vėl atsidurti jutimuose, kurie vadinasi „mūsų pasaulis“. Ir tie pojūčiai išnyksta, užsipildo Begalybės pasauliu, visišku susiliejimu su Kūrėju – davimo ir meilės savybe.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Po 230 metų…“

„Buvome tarsi sapne“