Mes negalėjome anksčiau mokytis knygos „Zohar“ – jūs  to tiesiog būtumėt neištvėrę.
Bet ateina nauji mokiniai ir mato, kad žmonės, besimokantys jau keletą metų, atskleidžia knygą „Zohar“ ir jaučia, kad joje slypi išsigelbėjimas, – nors naujokai kol kas to nejaučia.
Jiems ši knyga atrodo visiškai nesuprantama ir sausa, netinkanti pradedančiajam. Jie nori ko nors labiau susijusio su logika, su jausmais.
Tačiau turime nepamiršti: kada grupė, daug metų esanti kelyje, pasiekia būseną, kai galiausiai gali suvokti knygą „Zohar“, ir jos pagrindinė masė yra tiek išsivysčiusi, kad supanti Šviesa gali pabaigti savo darbą ir juos visus pervesti per machsomą – tiesiog privalome seniesiems mokiniams atversti šią knygą.
O kas gi atsitiks su naujokais? Visada bus žmonių, kurie tik pradeda! Iki pačios ištaisymo pabaigos bus žmonių, ištaisymo keliu einančių jau daug metų, ir pradedančiųjų. Ir ką gi daryti?
Bet tą akimirką, kai pagrindinė mokinių masė, kuri vadovauja (eina priešakyje), pradeda studijuoti knygą „Zohar“, visi likusieji gali sutrumpinti savo mokymosi laiką! Jie gali atlikti šuolį, jei prisijungs prie kitų.
Mūsų pasaulyje panašiai vyksta su vaikais.
Kūdikis gimsta ir iš karto patenka į sąlygas, kurias jam paruošė suaugusieji, paskyrę tam daug pastangų: gimdymo namai su įvairiausiais įrenginiais, vaikų maistelis, sauskelnės – pusė pasaulio dirba, kad aprūpintų kūdikius. Ir kūdikis įsijungia į visą šį pasaulį ir auga su savo karta, o ne pradeda viską iš pradžių, nuo pirmykštės būsenos, kaip buvo prieš 20 tūkstančių metų.
Jis iš karto patenka į šiuolaikines sąlygas, apsuptas kompiuterių, mobiliųjų telefonų, mp3 grotuvų, – mes atiduodame jam viską, ką sukūrėme geriausia.
Lygiai taip pat ir dvasiniame pasaulyje –  kai ateina nieko nesuvokiantys ir ką tik gimę „vaikai“,  privalome aprūpinti juos viskuo, ką gauna ir mūsų senųjų mokinių karta. „Vaikai“ greitai viską įsisavins ir pakils dar aukščiau, nei mes.

Ištrauka iš 2010-03-12 pamokos pagal knygą „Zohar“

Klausimas: Rytinėse „Zohar“ pamokose nieko nesuprantu, bet jaučiu norą mokytis ir ryšį su medžiaga. O vakarinėse pamokose tiesiog nerandu sau vietos, jaučiuosi visiškai atitrūkęs nuo medžiagos, mane įveikia mintys apie kasdienius rūpesčius, nesugebu susikaupti.
Ką pirmiausiai turėčiau padaryti, kad susikaupčiau pamokoje? Ar yra koks nors automatinis momentinis veiksmas, padedantis esant tokiai būsenai?
Atsakymas: Toks kovos su kliūtimis veiksmas – dėkoti Kūrėjui, siunčiančiam šias kliūtis. Juk „Nėra nieko, išskyrus Jį“. Tai Jis kuria tau šias kliūtis, Jis valdo tavo protą ir širdį.
Ir aišku, Jis geriau žino, ką tau dabar verta pasiųsti – kad susipainiotum, nesuprastum, negalėtum susikaupti, kad galvotum apie visus reikalus, kuriuos tvarkei dieną, apie visas problemas ir painiavą.
Kodėl? Jeigu iš visos šios painiavos ir daugybės problemų tu nors kelias akimirkas iš visų savo jėgų stengtumeisi susivienyti su teksto ištrauka, kurią suvokei, – pasiektum labai daug.
O jei sėdi pamokoje šviesia galva, tiesiog sklandydamas dvasiniuose pasauliuose – tai visai nebūtinai yra teisinga.
Juk žmogaus pastangos nors truputį susisieti su dvasiniu pasauliu per visas savo mažas „gyvates“ (egoistinius norus), – būtent tai, kas jam būtina.
O visi didieji atskleidimai kils kaip pasekmė – būtent per sunkumus ir trūkumus, kaip pasakyta: „Iš Siono (Šviesos išėjimo) pasirodys Tora“ .
Todėl negalima galvoti, kad, jei galva nedirba arba nėra nuotaikos, nėra prasmės eiti į pamoką klausytis „Zohar“. Toks požiūris neteisingas – nuotaika visiškai nesvarbu.
Jei žmogui iš tiesų sunku, jei jis jaučiasi nutolęs, pavargęs, susipainiojęs, ir visgi nors truputį stengiasi pajusti medžiagą, tegul nors akimirką, – jis išlošia daug daugiau, nei didžiausio įkvėpimo būsenoje. Juk šį įkvėpimą davė jam iš aukščiau, lyg pripūstų balioną.
O naudą teikia būtent pastangos  ir sunkus darbas nepaisant kliūčių.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pro džiungles sugrįžtant namo“

„Nebūna žemiškų problemų“

„Kliūtys ar pagalba kelyje?“

Antra dalis (Beit Šar Kavanot, 31 d.)

Trečia dalis (Baal Sulamo laikraštis „Tauta“, 1 pamoka )

Pasiruošimas knygos „Zohar“ mokymuisi

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Bechukotai“ 42 d. )

Knyga „Zohar“, skyrius „Bechukotai“ 20 d.