Baal Sulamas. Paskutinioji karta
Įžanginis žodis:
Yra istorija apie grupę žmonių, pasiklydusių dykumoje. Jie kentė badą bei troškulį, kol vienas jų rado vienuolyną, pilną įvairiausių gėrybių. Žmogus pradėjo šaukti ir pūsti ragą – galbūt jo nelaimingi bičiuliai išgirs ir taip pat įžengs į šį vienuolyną, pilną įvairiausių gėrybių.
Mes, visa žmonija, klaidžiodami siaubingoje dykumoje atradome kabalos knygas – šaltinį, galintį pripildyti mūsų sielas gyvybe. Ir galvodami apie bičiulius, likusius siaubingoje dykumoje, pučiame ragą, tikėdamiesi, kad mūsų broliai išgirs ir ateis pas mus, ir bus laimingi kaip mes.
Vadovaudamiesi savo žemiškuoju protu, mes galime apsirūpinti tuo, kas būtina. Tačiau vystomės, tik stumiami kančių ir nusivylimo, kad niekaip nepajėgiame susidoroti su skausmu ir mirtimi. Įsivaizduokite, kad yra knyga, aprašanti tikrosios tvarkos, saugumo ir ramybės sąrangą, garantuojanti pasitenkinimą ir taiką kasdieniame gyvenime. Mes turime galimybę sukurti nuostabią ateitį.
Kvietimas mokytis kabalos:
Aš nepriklausau iškilioms asmenybėms, tačiau mano protas šiose knygose sugebėjo rasti visa, kas būtina laimei. Jūs tuo labiau galite tai padaryti.
Kodėl skardena mano ragas?
Aš mums suteiktą galimybę suvokiu taip giliai savo širdyje, kad negaliu ilgiau ištverti, – nusprendžiau visiems atskleisti būdą, kaip pasiekti laimę. Aš išeinu pas žmones, pūsdamas ragą ir kviesdamas išrinktuosius, kad, pradėję mokytis ir suvokę šias knygas, pateisintų savo ir viso pasaulio egzistavimą.