Aplinka ir mokytojas – tai vieninteliai žmogaus ateitį lemiantys faktoriai.
Kiekvieną akimirką jis turi matyti savo būseną lyg iš viršaus būtų gavęs viską, kas reikalinga, ir jam belieka tik susijungti su teisinga aplinka.
O tokia aplinka visada yra šalia mūsų, tereikia mokėti ją pasirinkti. Tai vienintelis mūsų laisvas pasirinkimas, nes visa kita – šio pasirinkimo pasekmė.
Todėl man nereikia rūpintis niekuo, išskyrus tai, kuo aš mintu, su kuo palaikau ryšį, kas mane veikia! Vadinasi, visada turiu galvoti ne apie save, o apie tai, su kokia išorine aplinka esu susijęs.
Jeigu žmogus nori kontroliuoti savo vystymąsi, savo gyvenimą ir likimą, tai jis turi galvoti tik apie tai, su kuo palaiko kontaktą.
Tačiau žmogui visiškai nebūdinga apie tai galvoti! Juk mes nuolat galvojame apie save: kas aš, kodėl, kas man nutiks? Kokia mano gyvenimo prasmė?
Visi šie klausimai nukreipti į vidų ir jie yra teisingi! Bet kaip tu juos ketini išspręsti? Su kuo tu susieji jų sprendimą?
Kabalistai aiškina, jog sprendimas priklauso tik nuo aplinkos. Ir todėl reikia nedelsiant nukreipti savo žvilgsnį į mane veikiančias išorines jėgas – juk jų poveikis man lemia mano ateitį.
O iš esmės, tai ne išorinė, o vieninga sielų sistema, integralinė mano dvasinio kūno dalis – ta, kuri sudužo ir kurią reikia ištaisyti.
Ir tik ten aš galiu ką nors pakeisti, nes su visais kitais norais nieko negaliu padaryti.
Tai tas pats, kaip įlysti į archyvą ir skaityti seniai nulemtų įvykių įrašus. Tik aplinką galiu kažkaip veikti. Ir gaila švaistyti savo laiką kokiems nors kitiems dalykams, išskyrus šitai.
Daugiau šia tema skaitykite: