Klausimas: Ką daryti, jeigu po pamokos, bėgant dienai man nepavyksta išlaikyti dvasinio nusiteikimo.
Atsakymas: Žmogus pereina įvairius periodus. Būna toks laikas, kai jam norisi studijuoti kabalą valandų valandas ir jis nenori nuo jos atsitraukti.
O po to ateina toks periodas, kai jis tarytum atitolsta ir nelabai to siekia.
Tačiau galiausiai žmogus mato, jog viskas nuostabiai paruošta kiekvienam iš mūsų, ir jeigu jis teisingai išnaudoja laisvas valandas, tai Kūrėjas organizuoja jam tokias darbo valandas tam, kad jų metu jis galėtų realizuoti tai, ką studijavo.
Jam siunčia įvairiausias problemas: tiek darbe, tiek mintyse, tiek noruose, bet jis jaučia, kad būtent kartu su visomis šiomis problemomis jam būtina išlikti susiliejus su dvasiniu pasauliu ir visą laiką palaikyti su juo ryšį.
Žmogaus dėmesį pasiglemžia darbas su visomis savo problemomis ir viršininkais, svetima aplinka. Juk po pamokos jis išeina į didelį pasaulį, kuris tuoj pat ištrina visus dvasinius įspūdžius ir supainioja jį.
Bet jeigu jis bando palaikyti bent kokį nors ryšį su dvasine tikrove ir nepamiršti, iš kur visa tai ateina, kas ir kodėl jam siunčia visas šias kliūtis, su kuo ir kodėl jis turi būti susijęs, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį – gerą ir kuriantį gėrį“, tai būtent šios sąlygos yra pačios efektyviausios tobulėjimui.
Jis turi nuolat jausti vidinį ryšį su Kūrėju tarsi su kokiu nors mylimu ir brangiu žmogumi.
Pabandykite likti tokios būsenos visą dieną – ir pajausite, kad visas šias sąlygas kažkokiame įsivaizduojamame pasaulyje jums sukuria Kūrėjas, idant nepaisydami visos šios maišaties, šio iliuzinio paveikslo, vis tiek nuolat ieškotume ryšio su Juo.
Ir tada pamatysite, kad visas šis išgalvotas pasaulis, šis išorinis apvalkalas – tai jūsų norų, kurie jumyse nuolat keičiasi, formos!
Būtent šiuos norus jums dabar reikia prijungti prie Kūrėjo, ir tada jie taps dvasinėmis formomis.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Pro tamsos siluetą jau matosi išsigelbėjimas…“