Klausimas: Kodėl dvasinė sistema tokia sudėtinga? Kūrinys prašo viena, o gauna visiškai kita.
Atsakymas: Pirmiausia tai netiesa. Kūrėjas ir kūrinys supranta vienas kitą, dirba kartu ir tarp jų nėra jokių ginčų – su sąlyga, kad jie tampa bendradarbiais.
Tada kūrinys gauna tai, ko prašo, Kūrėjas iš anksto žino, ko paprašys kūrinys, duoda jam viską, ko reikia, ir nekyla jokių problemų.
Problema atsiranda tada, kai kūrinys prašo ne pagal atitinkamą lygmenį, kitaip tariant, prašo, kad mėgautųsi pats ir, suprantama, vietoj to gauna kančias ir sunkumą širdyje – tam, kad pamatytų, jog jo būsena negera, o kryptis neteisinga.
Todėl tik tada, kai tarp kūrinio ir Kūrėjo nėra teisingo ryšio, kūriniui atrodo, kad Kūrėjas jo nesupranta, neduoda jam to, ko reikia, ir tada jis reiškia Kūrėjui daugybę priekaištų.
„Kurgi visa tai, kas man priklauso?! Kodėl Tu neištaisai manęs?! Kodėl nepripildai manęs?!
Tačiau vos kūrinys užmezga ryšį su Kūrėju, jis tiksliai žino, kodėl ir kokias Šviesos porcijas gauna, kur dirbti tikėjimu aukščiau žinojimo, o kur savo jėgomis ir t. t..
Kūrėjas nori, kad žmogus pažintų Jį ir eitų drauge su Juo. Bet kada žmogus turi ryšį su Kūrėju? – Eidamas tikėjimu aukščiau žinojimo.
Kūrinys nori turėti ryšį su Kūrėju žemiau machsomo, gaunančiųjų norų viduje, o Kūrėjas jam sako: „Ne! Pakilk aukštyn, į Biną, įgyk davimo savybę – ten suprasime vienas kitą! Ten tarp mūsų nebus jokių problemų!”.
Parašyta: „Kūrėjas sukūrė žmogų tiesiu, tačiau žmonės prigalvojo daugybę išskaičiavimų“. Daugybė išskaičiavimų – noro mėgautis viduje, juk jame yra daugybė įvairiausių norų.
Tačiau, jeigu visus tuos norus tu uždengi tik vienu ketinimu duoti, tai tavyje nelieka daugybės išskaičiavimų, tėra vienintelis išskaičiavimas, vienintelis adresatas.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Iš išorės stebint Kūrėjo veiksmus”