Ir paslėptis, ir atskleidimas – mumyse. Ir tai viskas, kam mes galime turėti poveikį. Juk esame nekintančiame ir amžiname pasaulyje, kuriame nėra pradžios ir niekada nebus pabaigos.
Net kai kalbame apie tai, kad kažkada atsirado kūrinys ir kada nors pasieksime išsitaisymą (susiliesime su Kūrėju, įvykdydami jo sumanymą), ir įsivaizduojame visa tai laike, – mes neteisūs.
Tiesiog mes dėl savo prigimties nesugebame kitaip įsivaizduoti to, kas vyksta. O iš tikrųjų tai, kas vyksta, egzistuoja nuolat.
Esame unikalios sistemos, vadinamos „Gamta“ arba „Kūrėjas“, viduje. Čia nevyksta jokie pasikeitimai, keičiasi tik mūsų pojūčiai!
Engelsas yra pasakęs: „Gyvenimas – tai objektyvi realybė, pasireiškianti mūsų pojūčiuose“. Tai tiesa, tik žodį „objektyvi“ reiktų pakeisti į „subjektyvi“! Jei ir yra pasikeitimų – jie tik mumyse.
Ir kaip gi mums sąmoningai kontroliuoti savo vystymąsi taip, kad su mumis nevyktų nemalonūs, nepageidaujami pokyčiai?
Mano vidiniuose noruose vyksta pokyčiai, kurie taip keičia mano požiūrį į realybę, kad jaučiu juos kaip problemas, karus, kančias. Yra ir teigiami pokyčiai, tačiau kaip juos valdyti?
To mus moko kabalos mokslas. Juk jei realybė yra nekintanti, tai tik valdydamas savo savybes galiu keisti pasaulio vaizdą ir spręsti, kokį „serialą“ pavadinimu „Mano gyvenimas“ noriu žiūrėti.
Tačiau tai nereiškia, kad turiu galimybę peržiūrinėti kokius tik panorėjęs skirtingų žanrų filmus.
Yra programa, kuri verčia mus atskleisti tikrąjį pasaulio vaizdą, kuriame išnyks visos paslėptys ir amžina bei tobula būklė atsiskleis savo grynuoju pavidalu. Tada pamatysiu nuolatinę ir nekintančią realybę.
Jei visa tai suprantu, galiu judėti lengvuoju keliu. Jei ne – teks eiti kančių keliu. Kalbama tik apie vidinius pasikeitimus žmogaus, egzistuojančio jam kol kas nežinomoje aplinkoje, vadinamoje Kūrėjas arba Begalybė.
Mes neturime galimybės pakeisti mums skirtos pakopų tvarkos. Be to, kas mes tokie, kad suprastume, kokia ji turi būti?
Tačiau mes galime pagreitinti eigą, stengdamiesi ir dalyvaudami joje savo noru. Judėjimo pirmyn greitis leis pradėti jausti kitaip.
Juk viena yra judėti lemtingo įvykio link, nesutinkant su juo, tačiau negalint to išvengti. Kita, kai siekiama norimo tikslo! Tada kelias patiks ir su džiaugsmu juo eisiu.
Taigi, viskas priklauso nuo pasiruošimo kitoms mano būsenoms, kurios neišvengiamai ateis. Mano pasiruošimas lemia mano suvokimą ir judėjimo greitį.
Todėl mums taip reikalinga kabala, kuri padeda vystytis maloniu ir trumpu, o ne skausmingu ir ilgu keliu.
Daugiau šia tema skaitykite: