Klausimas: Kas tai per žaidimas – pajusti draugus kaip pačius svarbiausius žmones?
Atsakymas: Tai ne žaidimas, tai paslėpties įveikimas. Egoizmas slepia mane nuo kitų, o kitus nuo manęs, ir neleidžia pamatyti viso Begalybės pasaulio.
Ir šiuo metu esu Begalybės pasaulyje, tačiau prieš save matau pakankamai liūdną vaizdą…
Taip mano egoizmas piešia žmones: vienas negražus, kitas kvailas, trečias tingus, ketvirtas melagis. Tačiau iš tikrųjų viskas ne taip – šis vaizdas tik mano viduje, mano egoizme.
Jei mano akiratyje būtų mano vaikai, kuriuos myliu, kokius juos matyčiau? Jie atrodytų tobuli, juk visus „nusidėjimus pridengtų meilė“. Mylėčiau juos su visais jų trūkumais.
Dėl visko kaltas mano ego, nes nematau nieko, išskyrus jį! Galinėje smegenų dalyje turiu ekraną. Pasaulį matau akimis, tačiau vaizdas pereina per egoizmo prizmę ir projektuojasi šiame smegenų ekrane.
Viskas priklauso tik nuo mano požiūrio, nuo to, kaip nusiteikiu.
Taigi, man reikia taip nusiteikti grupės atžvilgiu, kad pamatyčiau visus bičiulius kaip didžius, galutinai ištaisytus mano kartos žmones.
Ar tai žaidimas? Ne, tai tik išsivadavimas iš egoistinės apgaulės! Šis veiksmas – racionalus. Aplink mane – Begalybės pasaulis, jame esu jau dabar.
Pašalink šią uždangą (klipą), kuri iškreipia Begalybės pasaulį iki tokios apgailėtinos, priešingos tobulybei būklės – ir pradėsi jausti begalybę!
Iš pradžių pamėgink pajusti tai tarsi žaisdamas. Pabandyk įsivaizduoti, kad esame ištaisyti, didūs ir susivieniję.
Tuo pritrauksim prie savęs labai stiprią supančią Šviesą, kuri ištaisys mūsų prigimtį. Vietoje egoizmo įgysim davimo savybę.
Tai labai paprastas principas. Jis visai realus, jokios mistikos čia nėra.
Bandome savo jėgomis pamatyti save ištaisytus ir taip įgauname vidinę jėgą, slypinčią šioje ištaisytoje sistemoje.
Savo noru sužadiname jos poveikį. Tai praktiniai išsitaisymo veiksmai.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje“