Dvasinis kelias labai sudėtingas, jis susideda iš pakilimų ir kritimų. Tai ne lygus, asfaltuotas, o pilnas duobių kelias.
Kol imsi judėti, ilgai šokinėsi vietoje, susidurdamas su įvairiausiomis problemomis ir kliūtimis.
Kiekviename žingsnyje kyla komplikacijos ir nesklandumai: tai padangas nuleidžia, tai kas kartą neužsiveda variklis, benzinas nuolatos baigiasi, o vairuotojas užsnūsta už vairo ir t. t. Bet ką padarysi, toks kelias.
Arba staiga tavo asilas (tavo egoistinė medžiaga, hebraiškai asilas – chamor, iš žodžio chomer – materija) sustoja viduryje kelio ir neleidžia tavo mašinai pravažiuoti.
Tu turi patraukti jį iš kelio, bet pabandyk pajudinti asilą. Tu muši jį – jis nesijudina, vilioji morka – neina, jam reikia rimtesnio masalo.
Tol, kol neužsimesi asilo sau ant kupros ir nepatrauksi iš kelio, tol nepajudėsi pirmyn. Arba, kaip pataria kabalistai: „vožk jam į dantis!”.
Ir taip be perstojo iškyla vis naujos problemos, kol skersai kelio nenukris gyvenimo medis… Tada jau teks išvažiuoti iš trasos ir aplenkti šį medį.
O vėliau ant kelio nusileis debesis, ir ką daryti – visur tik rūkas, nesimato, kur važiuoti, kelias tai yra priešakyje, tai jo nėra…
Tai labai sunkus, ypatingas, rinktinis darbas – darbas žmogui, kuris iš tikro nori būti Žmogumi!
Rinktinis kelias – išrinktiesiems!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Atskleisiu jums paslaptį…”

„Finišo tiesioji”

„Kliūtys ar pagalba kelyje?”