Klausimas: Ar galima prašyti Kūrėjo, kad duotų taškus širdyje tiems, kuriuose jie dar nepabudo?
Atsakymas: Reikia melstis, kad visa žmonija greičiau pajaustų tikrąjį dvasinį poreikį pasiekti kūrimo tikslą. Tačiau melstis – reiškia, kad patys siekiame viduje susijungti, siekiame tokios įtampos ir jėgos, idant ją jaustų visi kiti žmonės tarsi viduje liepsnojančią ugnį.
Įsivaizduokite, kad žmonija šiandien – tai kūnas, kuriame vos rusena gyvybė, nors ir ne visai miręs, tačiau esantis be sąmonės. O mes – to kūno organai, bandantys atgyti ir atgaivinti šį bendrą organizmą. Ir palaipsniui visas kūnas ima busti. Tai yra mūsų darbas.
Pagrindinis darbas platinant – net ne išorinės pastangos (išleistų knygų ir medžiagos internete kiekis), o mūsų susijungimas, kuriuo pažadiname meilę, ryšį ir šilumą tarp visų visame pasaulyje studijuojančių kabalą žmonių.
Būtent tai veikia visus kitus žmones, ir staiga jie pajunta, kad visame tame kažkas slypi! Kas konkrečiai – jie ir patys nežino, bet netikėtai suranda mus.
Juk kiekvieną širdis kažkaip atvedė į kabalą, pačiam nė nesuvokiant kaip. Tiesiog kartą pabudo šis poreikis, žmogus ėmė ieškoti ir netikėtai širdimi pajuto, kad čia yra jo vieta. Todėl, kad jo noras jau buvo nukreiptas į tą pusę.
Tai buvo mažytis dvasingumo noras, taškas širdyje slėpėsi giliai viduje – tačiau mes uždegėme tokią stiprią ugnį, kad žmonės ją pajuto iš toli. Todėl viskas priklauso nuo mūsų vidinės vienybės – tai pats efektyviausias platinimas.
Iš 2010 m. birželio mėn. 11 d. pamokos pagal knygą „Šamati“.