600 000 sielų – tai Kūrėjo sukurtos, vienos bendros sielos dalys. Šis vienintelis sukurtas kūrinys subyrėjo į dalis, kurias vadiname „600 000 sielų“, tačiau kalbama ne apie kiekį, o apie ryšio tarp mūsų kokybę.
Kai Kūrėjas sukuria norą mėgautis, jame viskas vieninga – vienas Kūrėjas, vienas indas, viena Šviesa – viskas kaip viena visuma.
Tačiau esant tokiai būsenai nei noras, nei Šviesa nejaučia nei išsiskyrimo, nei ryšio, nejaučia, egzistuoja kūrinys, ar ne – tada nėra jokių pojūčių.
Juk bet kuris pojūtis kūrinyje kyla tik lyginant priešingybes, apimančias jį ir tai, ką jis jaučia.
O tam reikia pajausti skirtumą tarp Šviesos ir indo, jų priešingumą ir ryšį. Tačiau jungiantis indui ir Šviesai jų skirtumai neišnyksta, virš neapykantos atsiranda meilė.
Turi atsiskleisti abi savybės, o atstumas tarp neapykantos ir meilės, tamsos ir Šviesos (neapykanta atsiskleidžia kaip tamsa, o meilė – kaip Šviesa) leidžia kūriniui pajausti jo realybę, leidžia suprasti, kur jis yra ir su kuo susijęs.
Todėl vien Begalybės pasaulio neužtenka, kad būtų suformuotas kūrinys ir kad savarankiškai egzistuotų.
Tik praėjęs visą vystymosi procesą, pradėjęs pirmąja būsena, nusileidęs į antrąją ir baigdamas trečiąja, kūrinys supranta savo pirmąją būseną, tampa savarankiškas, panašus į Kūrėją ir todėl vadinasi Adomu.
Pradžioje, 1-oje būsenoje tai buvo tik sėklos lašelis. Po to kūrinys atskleidžia sudužimą ir jį ištaiso. Išsitaisęs – pasiekia tobulumą.
Jis jau – ne sėklos lašelis. Jis turi 600 000 sielų jėgą ir yra viena, didelė, savarankiška siela.
600 000 tai – šešios Zeir Anpin (ZA) sfiros padaugintos iš 10 kiekvienoje iš jų esančių sfirų ir dar padauginta iš „10 000“, t. y., iš ZA pakilimo iki Arich Anpin, valdančio visus ištaisymus, jėgos. Taip išeina 60 х 10 000=600 000.
Todėl bendra siela, galutinė ištaisyta būsena, vadinama „600 000 sielų“.
Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 26 d. pamokos pagal straipsnį „600 000 sielų“
Daugiau šia tema skaitykite: