
Karaliaus Saliamono Patarlių knygoje (Mišlei) sakoma: „Tausojantis rykštę nekenčia savo sūnaus“.
Auklėjimas yra grindžiamas griežtumu ir gailestingumu. Lygiai taip ir mes esame iš aukščiau valdomi griežtumu ir gailestingumu.
Čia nėra vietos absoliučiai meilei, vaikas turi patirti subalansuotą dviejų jėgų poveikį.
Taip parodome jam, kad jis laisvas rinktis. Tegul kiekvieną kartą renkasi pats, tačiau tegul žino, jog neteisingas pasirinkimas tuoj pat sukels neigiamą reakciją.
Augdamas vaikas įgis vis didesnę savarankiškų veiksmų laisvę, o negatyvus atsakas, t. y., „rykštė“, bus vis labiau slepiama.
Galop išauginsime žmogų, kuris gyvena didžiuliame pasaulyje ir žino: norėdamas eiti tiesiu keliu, būdamas tarp bausmės ir atlygio jis turi kiekviename žingsnyje realizuoti savo laisvą valią.
Santykiai su visais vaikais, pradedant pačiais mažiausiais ir baigiant dideliais, tokiais kaip mes, privalo būti grindžiami griežtumo ir gailestingumo poveikiu bei kontrole, ir palaipsniui, priklausomai nuo auklėjimo lygmens jie anuliuojami.
Vaikui suteikiame vis daugiau laisvės ir leidžiame jam valdyti save, kol jis neišeina į pasaulį perėmęs iš mūsų šias griežtumo ir gailestingumo „vadžias“, idant taptų savarankiškas žmogus, optimaliai juos suderinęs – vidurio linijoje.
Iš 2010 m. rugsėjo 29 d. pokalbio apie auklėjimą
Daugiau šia tema skaitykite:
