Klausimas: Jeigu pateisinu Kūrėją ir viską priimu kaip gėrį, tai iš kur man žinoti, kad tai nėra iliuzija ir savęs apgaudinėjimas?
Atsakymas: Kūrėjo pateisinimas – tai ne tušti žodžiai, bet daugybės veiksmų rezultatas. Galiausiai aš kreipiuosi į Kūrėją su prašymu, ir Jis sujungia į vieną visas detales ir priežastis to, ką patyriau.
Vaizdas, kuris man ima ryškėti iš rūko ir painiavos, pagaliau priartėja ir įgauna aiškumą ir tarpusavio ryšį. Atskleidžiu save patį ir visą pasaulį kaip grupę, o Kūrėją atskleidžiu kaip pradinį šaltinį.
Ir štai pasiekęs šią vienybę pamatau, jog viskas buvo daroma mano labui, viskas stūmė mane į priekį kelyje.
Taip Kūrėją pateisinu ne dirbtinai, o pagal „patikrinimo rezultatus“, kada atskleidžiu tikrąją dalykų padėtį.
Iš 2010 m. spalio 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite: