
Skaitydami knygą „Zohar“ turime nuolatos stengtis už kiekvieno žodžio pamatyti jungiančiąją sielų sistemą, dvasinio pasaulio „tinklą“.
Už vardų: Šimšon, Reuven, Gad, izraeliečių stovyklos „dešinioji šlaunis“ ir „kairioji šlaunis“, kažkokių veiksmų, „gyvačių “ slepiasi ne blogas ar geras noras, o noro judėjimas, siekis – kieno atžvilgiu jis dabar veikia.
Todėl pageidautina, kad suvoktume „Zohar“ kaip pasakojimą apie mūsų tarpusavio ryšį, apie tą paveikslą, schemą, kuri turi atsiskleisti tarp mūsų.
Juk nėra abejonių, kad visada esame šios būsenos pakopoje ir teturime ją atskleisti. Būtent dėl to skaitome knygą „Zohar“, idant siektume atskleisti jo pasakojimą.
Ir dabar turime iš visų jėgų stengtis susieti šį pasakojimą su savimi, o ne painiotis tarsi „Zohar“ pasakotų apie kažkokias tolimas vietas ir įvykius. Visa tai dabar vyksta tarp mūsų: mūsų ryšio, abipusio laidavimo, mūsų bendro judėjimo viduje.
Iš 2010 m. spalio 11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“
Daugiau šia tema skaitykite:
