Klausimas: Kongrese, kuriame susirinks septyni su puse tūkstančio žmonių, aš noriu atskleisti mūsų tarpusavio ryšį.
Kaip turėčiau dirbti per tris kongreso dienas?
Atsakymas: Tai labai paprasta. Dvasine prasme kalbame apie vietą, turinčią labai didelę galią.
Atvykęs ten pajausi, su kokia jėga aplinka tave veikia. Nevalingai įsiliesi į šį srautą ir iš tavęs nieko neliks.
Veikiant tokiai didelei ir stipriai aplinkai tu natūraliai įsitrauki jos vidun.
Visi, kas atvyks į kongresą pozityviai nusiteikę, ištirps bendrame siekyje. Tokia žmogaus prigimtis.
Ir vis dėlto, kiek gi žmogus dirba viduje? Ar pasitelkia protą ir jausmus ne tik tam, kad laikytųsi bendroje tėkmėje, tokioje veržlioje ir kažkuo netgi klaidinančioje?
Ar jis daro išvadas, išskaičiavimus? Ar prideda savo įkvėpimą? Ar irkluoja pats, ne visiškai atsiduodamas srovės valiai?
Tai labai svarbu ir čia viskas priklauso nuo pasiruošimo.

Iš 2010 m. spalio 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė mintis

Vien tik vienybės lašo nepakanka

Kongresas priartina mus prie Kūrėjo