Kada žmogus pabunda, jį atveda į grupę, kur jis ima suprasti, kad jo pasirinkimas – susivienyti su kitais, kad Kūrėjas „uždėjo jo ranką ant gero likimo“.
Kitaip tariant, žmogus turi vienytis su teisinga aplinka ir gauti iš jos dvasines vertybes, kad dirbtų taip, kaip tai yra teisinga draugų požiūriu. Tai ir yra „geras likimas“.
Reikia suprasti, kad jeigu veikiu vadovaudamasis savo protu ir jausmais, tai šitai man kenkia, nes nenukreipia į dvasinį tikslą.
O jeigu veikiu pagal aplinkos vertybes, jei nuolat tikrinu, koks yra mano ryšys su draugais, tai įsigyju gerą likimą, kurį man pasiūlė Kūrėjas.
Mano pasirinkimas, mano veiksmų analizė kiekviename žingsnyje – kiek nulenkiu galvą prieš grupę ir priimu jos nuomonę.
Iš 2010 m. spalio 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite: