Klausimas: Kad pajausčiau Kūrėją, man reikia ne savo „Aš“, o kažko išoriško – ryšio tarp mūsų. Tada kam Jis sukūrė mane tokį?
Atsakymas: Kad iš šios formos, iš savęs, koks tu esi, su visomis tau duotomis savybėmis tu pradėtum analizuoti, tikrinti, mokytis ir atskleistum Kūrėją nepriklausomai nuo Jo. Juk dabar tu esi anapus dvasinio pasaulio sistemos. Vadinasi, tu gali tarsi nepriklausomas tyrėjas imtis atskleisti (Kūrėją). Dėl to mes ir esame mūsų pasaulyje, visiškai atkirstame nuo dvasinės sistemos, netgi nuo jos nešvariosios dalies. Mano užduotis čia – atlikti nepriklausomą tyrimą (analizę). Aš visada nuo bet kurios dvasinės pakopos galiu grįžti prie šios formos – savo kūne, kad vėl pakilčiau ir tęsčiau dvasinio kelio tyrinėjimą. Šis pasaulis svarbus tuo, kad jame aš tarsi savarankiškas, kadangi nematau Kūrėjo, esu atitrūkęs nuo dvasinių reiškinių tuo, kad esu ant gyvūninės pakopos. Panorėjęs tapti žmogumi, aš įžengiu į dvasinę sistemą, o jeigu nenoriu – vėl grįžtu į gyvūninę būseną. Tokiu būdu aš turiu galimybę būti ant dviejų pakopų: gyvūno ir žmogaus. Todėl ir pasakyta Psalmėse: „Žmogų ir gyvūną gelbsti Kūrėjas“.
Ištrauka iš 2010 m. spalio 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį