Klausimas: Kaip liautis vaikiusis šio pasaulio malonumų ir tapti jautriems mūsų susivienijimo atžvilgiu?
Atsakymas: Išorinį vaikymąsi sustabdome įsijungę į grupę ir pradėję gyventi jos gyvenimą.
Baal Sulamas ir Rabašas aiškina, kad šiame pasaulyje man reikalingi tik būtiniausi dalykai. Tai nereiškia, kad reikia apsiriboti elementariais gyvybiškai svarbiais poreikiais, kalbama apie įprastinius šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Apribojimas iš esmės galioja šiuolaikinėms informavimo priemonėms.
Jeigu informacija reikalinga kabalos platinimui, profesiniam tobulėjimui, tai ji laikoma būtina.
Niekas nedraudžia žiūrėti ir klausytis žiniasklaidos, nereikalauja atsiriboti nuo pasaulio. Visgi reikia suprasti, kaip pasirinkti informaciją, juk aš, be jokių abejonių, ją sugeriu.
Neįmanoma įsileisti į save kažko, kas neliktų manyje. Jeigu kažką perleidau per save, tai ta informacija, įspūdis jau lieka manyje.
Todėl iš anksto reikia riboti gaunamą informaciją. Kitaip tapsiu atviras visam pasauliui ir jis visas nusės manyje.
Ryšis su žmonėmis reikalingas, bet turi būti griežtai apibrėžtas. Ir tas ryšio mastas vadinamas „būtinu“, „gyvybiškai svarbiu“ dvasiniam tobulėjimui.
Savaime suprantama, nereikia užsidaryti vienuolyne arba oloje, bet nereikia ir pernelyg atsiverti tai painiavai, kurią man siūlo pasaulis. O visur kitur noriu būti veikiamas savo aplinkos ir pirminių šaltinių. Su teisingu ketinimu, padedant grupei, įgysiu stipresnį norą ir aiškiau pamatysiu tikslą.

Iš 2010 m. spalio 31d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žiūronai kelyje į tikslą

Kur tavo protas ir širdis?