Rytoj prasidės kongresas Berlyne. Ketinimas turi būti paprastas.
Noriu susivienyti su kitais. Šis susivienijimas leis įgyti naujų, papildomų, didelių jėgų, kurioms padedant galėsiu pamatyti visą tikrovę viduje. Viskas, kas svetima, taps sava, viskas, kas išorėje, bus viduje. Kūrėjas irgi viduje. Aš noriu viską pamatyti savyje, kūrinį suvokti kaip savo vidinį pasaulį. Kol kas – egoistiškai.
Klausimas: Vadinasi, užuot sakydamas: „Nėra nieko, tik Jis“, sakau: „Nėra nieko, tik aš“?
Atsakymas: Teisingai, nėra nieko, tik aš. Ir Kūrėjas, ir draugai, viskas manyje, viskas – aš. Žmogus turi sau pasakyti: „Pasaulis sukurtas man“.
Galėtum paprieštarauti: „Aš įtraukiu visus į save, tačiau ir toliau elgiuosi su jais egoistiškai. Lyg būčiau suradęs savo vaikus. Anksčiau nežinojau, kad jie mano, o dabar jau sužinojau. Tada, natūralu, kad juos mylėsiu, tuo pačiu išplėsdamas savo egoistinį kelim ir tikėdamasis naudos. Vadinasi, tiesiog auginu savo norą gauti ir tiek?“
Ne, nesijaudink. Tuo pačiu pajusi pasipriešinimo jėgą, ir susijungimas su draugais netaps tik dar vienu savanaudišku noro papildymu. Priešingai, jis bus pripildytas aukščiau egoizmo. Vienybė susiformuos pakopa aukščiau.

Iš 2011 m. sausio 26 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Loterija be pralaimėjimo! Pagrindinis prizas kiekvienam!

Pasaulinės sielos reanimacija

Vien tik vienybės lašo nepakanka