Klausimas: Koks yra religijos ir kitų praktikų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje kabalistų požiūriu?
Atsakymas: Religijos atsirado dėl to, kad nuo mūsų paslėptas Aukštesnysis pasaulis. Nuo mūsų paslėpta ši diena, ateitis, tai kas buvo nutikę iki mūsų gimimo, kas atsitinka po jo. Religijų pagrindas – nežinojimas, tikėjimas kažkuo. Kabala neturi su jomis nieko bendro. Tai mokslas. Ji visiškai nemanipuliuoja tikėjimo sąvoka. Tai papildomų galimybių, leidžiančių pajusti mus supantį pasaulį, vystymo metodas. Kartu kabalos mokslas išreiškia savo nuomonę apie tai, kas vyksta pasaulyje, kodėl susikūrė tikėjimai, religinės pažiūros, religijos. Iš viso mūsų pasaulyje priskaičiuojama 3 800 visokiausių metodikų, įsitikinimų, tikėjimų, religinių praktikų ir t. t. Jos atsirado dėl nežinojimo, kas vyksta, dėl to, kad mes esame nenuspėjamame pasaulyje. Mes nematome tarpusavio ryšio. Mes apskritai nematome jokių reiškinių priežasčių, nežinome, kas atsitiks su mumis už kampo. Mes nieko nežinome. Todėl žmogui atsiranda poreikis kažkaip pažinti arba bent apsisaugoti, apsidrausti, gauti garantiją, jeigu tai įmanoma. Taip atsiranda galimybė tokioms religinėms metodikoms. Iš esmės, tai psichologinės praktikos, kurios mus nuramina.
Žinoma, jeigu atskleisime Aukštesnįjį pasaulį, religijoms neliks vietos. Todėl religijos paprastai nesidžiaugia kabalos mokslu (turiu omenyje tikrą kabalą, kuri veikia kaip mokslas), kadangi ji atskleidžia, kas anksčiau žmogui nebuvo žinoma. Kita vertus, religijos būtinos. Jos atsirado mumyse, egzistuoja žmonių visuomenėje tam, kad žmogus vis tik vystytųsi, tam, kad galvotų apie tai, kad egzistuoja kažkas daugiau, kažkas aukščiau. Religijos yra jau tam tikri išankstiniai veiksmai, parengiamasis etapas, siekiant prasiskverbti į Aukštesnįjį pasaulį. Todėl, kai praeina keletas tūkstančių metų visokių religinių praktikų, ateina laikas, kai žmogus pradeda reikalauti tikro pasaulio suvokimo, nes gamta tiesiog nepalieka jam jokios kitos galimybės. Mes dabar pradedame tokią konfrontaciją su gamta, kad ji privers mus pažinti ją, nes susidursime su tokia nenuspėjama būsena, kai nežinosim, kas įvyks kiekvieną kitą minutę. Tokios būsenos neįmanoma egzistuoti. Mes matome, kad ir taip išyra šeimos, nenorime turėti vaikų. Žmonija apskritai jau juda prie to, kad liks tik narkotikais užsimiršti. Vadinasi, mes netrukus būsime priversti matyti visą vaizdą. Tik tada turėsime energijos gyventi, kurti, egzistuoti. Šiandien mes tokio švytinčio rytojaus neturime. Mes pasiekėme tokį lygį, už kurio laukia tik kitos pakopos, kito matavimo atskleidimas.
Iš 2011 m. sausio 16 d. paskaitos Maskvoje „Kabalos mokslas pasaulio žemėlapyje. Klausimai ir atsakymai“
Daugiau šia tema skaitykite: