Iš trečiosios pamokos Berlyno kongrese

Kabala – tai Aukštesniosios jėgos visuose jos pasireiškimuose žinių sistema ir pažinimo metodika, duota visoms kartoms iki pat šio pasaulio egzistavimo pabaigos. Ji mums ne tik paaiškina kūrimo tikslą, kas vyksta ir dar vyks, bet ir „pakelia“ mus pačius!
Joks kitas mokslas nekeičia mūsų pačių, jie aiškina, ką dar jų padedami galėtume sau pasigaminti, kaip dar galėtume pakeisti mus supantį pasaulį, tik kabalos mokslas – metodika, kaip pakelti žmogų iš mūsų pasaulio į Aukštesnįjį.
Studijuodamas kabalą tu pradedi kilti: keiti ir savo formą ir savo esmę. Imi matyti save, visą pasaulį, ir iš tiesų keli save į kitą lygmenį. Tai ne įprastas mokslas, kurį tu studijuoji „išorėje“, ne savyje, o savęs paties keitimo, kėlimo metodika. Tai turbūt svarbiausias dalykas kabaloje.
Tikėsimės, kad platinant kabalą mums pavyks pasiekti, kad žmonės sužinos, kokia iš tiesų yra ši metodika, o visi mokslai vėl atsivers kaip viena visuma. Paracelsas savo traktate „Paragranum“ (Das Buch Paragranum) paprastai, trumpai ir aiškiai rašo: „Mokykis kabalos (artem cabbalisticam) – ji tau viską paaiškins!“
Šiandien matome, kad mokslas tyrinėja tik savo siaurą sritį, ir kiekvienoje iš jų yra dar tūkstančiai nišų, kuriose dirba mokslininkai, nesuprantantys, kaip kalbėti vieniems su kitais. O kabala iš esmės skirta tam, kad iš naujo sujungtų visus mokslus į vieną, taptų juos vienijančiu pagrindu, kad pakeltų viską į vieną tikslą, į vieningą žinojimą. Tuo ji ypatinga.
Kitaip tariant, galų gale žmogus suvokia pasaulį, kuriame egzistuoja, kaip vieningą visumą: globalią, vieningą, integralią – tokį pasaulį, kokio iš esmės šiandien reikia siekti.

Iš 2011 m. sausio 28 d. trečiosios pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kaip nutiesti tunelį į dvasinį pasaulį

Išmokti gyventi po saule