Klausimas: Iš kur mes gauname jėgų, kad iškęstume išsitaisymus?
Atsakymas: Iš aplinkos. Ne vieno žmogaus jėgoms pajudėti nors per colį. Jeigu grupė perduoda tau tikslo svarbos supratimą, parodydama esamos būsenos niekingumą, tada turi jėgų pakilti iš jos į geresnę, pažangesnę būseną. Kitaip tariant, davimas tau tampa priimtinesnis nei anksčiau. „Kodėl turėčiau duoti ir vienytis su draugais? – tu manei. – Man tai nepriimtina, aš tam negabus“. Bet draugai tau parodo, kad toks yra vystymasis. Kai matai, kad visi į tai veržiasi, pavydas, stiprus noras ir garbėtroška stumia tave ten pat. Ir štai tu jau sugebi! Bet tik su sąlyga, kad gali nusilenkti prieš aplinką. Tave aprūpina viskuo, kas tam būtina. Tu turi jėgų išsižadėti savęs, bet jeigu jų nepanaudoji, nėra kas veikti. Tave atvedė į grupę ir pasakė: „Imk“. Tuo prasideda pasirinkimo laisvė: imti ar neimti?  „Imti“ – vadinasi – anuliuoti save, nulenkti galvą. Prašom, padaryk tai – ir pajudėsi į priekį. Kuo mažesnis, kuklesnis jautiesi lyginant su draugais, tuo labiau tau reikalinga jų pagalba. Jų dėka gali suvokti savo menkumą ir Kūrėjo didybę, kad judėtum į priekį su tuo supratimu. Jeigu tu nenusilenksi prieš draugus, tai liksi tarsi gaidys, užrietęs galvą – liksi gyvūninėje pakopoje.

Iš 2011 m. vasario 21 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas svarbiau?

Statyti negriaunant

Priklausyti nuo aplinkos – tai būti laisvam nuo savojo ego!