Pasaulinis kongresas „We!“, Naujasis Džersis, pamoka Nr. 2
Mes manome, kad egzistuoja kažkokie kiti pasauliai, esantys ne žmoguje, o dvasinis pasaulis yra kažkur toli, už debesų ir galaktikų, už mūsų pasaulio ribų. Lyg dvasinis pasaulis prasideda ten, kur baigiasi mūsų visata, kažkokia materiali sfera.
Tačiau, iš kitos pusės, sakoma, kad dvasinis pasaulis – tai giliausiai viduje esantis iš visų pasaulių. Vadinasi, jis yra kažkur manyje, bet argi manyje be kūno ir kraujo yra dar kažkas?
Kabalos mokslas moko teisingai priimti realybę, sakydamas, kad visa realybė yra žmogaus viduje – o ne žmoguje nieko nėra. Todėl mums būtina atskleisti savo vidinį norą, „dvasinį indą“. Aš vis labiau prisijungiu „išorinį pasaulį“ prie savęs, susijungdamas ne tik su dešimtimi pačių artimiausių draugų, su penkiasdešimt ar dviem milijonais, bet sujungdamas save su visa tikrove, lyg ir esančia ne manyje.
Pradedu nuo kelių žmonių, tačiau palaipsniui prieinu ir prie gyvūnijos pasaulio, ir prie augalijos, ir pagaliau prie negyvojo pasaulio. Staiga pradedu jausti, kad visi tie dalykai susijungia manyje. Aš piešiu šiuos paveikslus savo viduje, o ne jie vyksta išorėje!
Kuo labiau aš imsiu suvokti juos kaip visumą, kurios visos dalys susietos su manimi – tokiu lygiu aš vis giliau eisiu į šią vidinę realybę. Materialūs kūnai ims nykti, o norai prisijungs prie manęs, ir aš vis aiškiau imsiu jausti tikrosios realybės paveikslą.
Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ rašo, kad iš tikrųjų visa tikrovė yra manyje, mano smegenyse, o išorėje nieko nėra. Priešais mane vyksta kažkoks teatras, atspindintis mano asmenines savybes, vidines jėgas ir polinkius.
Todėl turime suprasti, kad žinomas šūkis apie „artimo meilę“, tokią tolimą mums, nekenčiamą ir iš viso nepanašią į realybę, turi privesti žmogų prie būsenos, kai jis sugrįš į tikrąją realybę. Tai ne mūsų materialiojo pasaulio meilė, kur mes su tavim, išlikdami egoistais, vis dėlto turime pamilti vienas kitą.
Dėl to, kad myliu kitą ir prisijungiu jį prie savęs, susigrąžinu savo asmeninę dalį, kuri tik mano vaizduotėje atrodo atskirta. Ir taip grįžtu prie tikrosios realybės. Tai ir vadinama aukštesnio pasaulio suvokimu.
Iš 2011 m. balandžio 1 d. 2–osios pamokos kongrese „WE“, Naujajame Džersyje
Daugiau šia tema skaitykite:
Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?