Pasaulinis kongresas „WE“ Naujajame Džersyje buvo pirmasis kongresas, kuriame jau kilo jausmas, kad nesvarbu, kur esame – visur jautėsi ta pati atmosfera.
Ne dėl to, kad kažkaip to išmokome, o kadangi pakilome aukščiau mūsų materialaus tinklo, virtualaus ryšio, ir per šį virtualų mus jungiantį ryšį, aukščiau jo pradėjome jausti dvasinio tinklo ryšį.
Dabar tęsiame šį kongresą toliau – nuo tos pačios pakopos, kurią pasiekėme. Visus sunkumus ir problemas, kurios mums atsiskleidžia, prijungiame prie to paties kilimo. Negali būti kilimo be sunkumų, juk kilti visada nelengva, tarsi ropštis į kalną.
Dėl to dabar atsiskleidžia visokios problemos, liūdesys, maišatis, įvairiausi spręstini klausimai ir darbas tarpusavyje, kuris turi pakilti į kokybiškesnę pakopą.
Netrukus turėsime didelį kongresą Maskvoje, o prieš tai – du susitikimus su mūsų grupėmis Italijoje ir Ispanijoje. Būtina pasiruošti šiam kongresui, antraip, dėl ko jis turėtų įvykti. Turime savyje išvystyti didelį, stiprų norą ir pamatyti save kitame kongrese jau visiškai kitoje, kokybiškesnėje, lyginant su ankstesniąja, pakopoje.
Ką pasiekėme Amerikos kongrese, yra gerai. Tačiau kitas kongresas turi suteikti mums pojūtį, kad esame vienoje vietoje, o ne skirtingose vietose su vienu pojūčiu. Tai yra mūsų tikslas.
Per paskutinį kongresą buvome už kompiuterių ekranų, truputėlį pakilome aukščiau šio virtualaus ryšio ir beveik visi pajutome, kaip visuose pasaulio kampeliuose, visuose veidrodiniuose kongresuose žmonės išgyvena tą patį džiaugsmo ir įkvėpimo pojūtį, tas pačias mintis. Tačiau vis gi žmonės jautėsi, kad skirtingose vietose – Izraelyje, Naujajame Džersyje, Toronte, Maskvoje, San-Paule, kituose miestuose ir šalyse – tarsi yra visi kartu.
Dabar turime pasiekti pojūtį, kad esame ne skirtingose vietose, o vienoje dvasinėje erdvėje, ir ten esame susijungę. Turime atjungti šį „tarsi“, šią virtualią iliuziją ir pasiekti buvimo kartu būseną. Pojūčiams nėra ribų, nėra atstumų, ir tai būtinai turime pasiekti.
Toks mūsų tikslas kitame kongrese: turime visiškai atsiplėšti nuo geografinių vietų, nuo virtualaus ryšio. Aišku, kad visa tai egzistuoja. Tačiau aukščiau viso to labai greitai pradedame jausti, kad esame vienoje dvasinėje vietoje – dvasinėje, o ne materialioje. Tai pageidautina pasiekti būsimame kongrese.
Dabar reikia dėl to dirbti. Jeigu iškeliame sau tokį tikslą, turime suformuluoti bendrą norą, poreikį jį pasiekti. Reikia apie tai kalbėti, dirbti šia kryptimi: galbūt parašyti keletą dainų, organizuoti keletą renginių, draugų susitikimų. Viskas dėl šio tikslo – būti vienoje vietoje, t. y. viename nore, juk „vieta“ dvasiniame pasaulyje reiškia „norą“. Tai jau vadinama „kaip vienas žmogus su viena širdimi“. To turime pasiekti – palaipsniui, pakopomis, nuo kongreso prie kongreso. Bet toks yra tikslas.

Iš 2011 m. balandžio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Ptichą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiruošti kongresui?

Pasitinkant Maskvos kongresą

Reikiamu metu atsidurti epicentre

Klausimas: Kaip Jūs ruošiatės pamokoms bei kalboms kongresuose?
Atsakymas: Tiesą sakant, pakilčiau į sceną ir pratylėčiau visas šias pusantros valandos – ir viskas. O jūs rūpinkitės ketinimu, kaip susijungti į vieną siekį, rūpinkitės, kaip tarpusavyje atskleisti davimo ir meilės savybę – Kūrėją.
Kai tik susijungsite, gausite atskleidimą – Šviesą, grąžinančią į šaltinį ir bendrą atskleidimą.
Kam man apskritai reikia „plepėti“ pusantros valandos? Galbūt taip blaškau jus ir neleidžiu sukurti teisingo ketinimo Šviesai? Kalba reikalinga tik tam, kad vis labiau jus sujungčiau tarpusavyje, pridėčiau dar keletą žadinančių žodžių.
Tačiau svarbiausia – susijungimas, kuriame gausite visa kita. Jei jis atsiskleis – pamokos nereikalingos, tada sielos dirba kitokio pobūdžio ryšyje…

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Ruošiantis būsimam susitikimui