Klausimas: Kabalos mokslas moko, kad „nėra nieko kito – tik Jis“, kad Kūrėjas yra geras ir tobulas. Kaip į tai turi reaguoti šią tiesą atskleidęs žmogus, jei jis tampa žmogžudystės liudininku?
Atsakymas: Matydami pasaulyje blogį, stebimės: „Kaip gali būti, kad Kūrėjas – geras ir tobulas, geras ir kuriantis gėrį“?
Visas kabalos mokslas yra taikomas būsenoms, esančioms lygiuose aukščiau machsomo (riba tarp materialaus ir dvasinio pasaulio). Tiktai šiose pakopose valdo gėris. Įgydamas davimo savybę, pradedi suprasti, kad pasaulis – nuostabus, o Kūrėjas – geras.
Žemiau šios ribos vienas kitą ėda tiesiogine ir perkeltine prasme. Čia nesulauksime gerų poelgių,  priešingai, mes visi, visame pasaulyje, jausimės vis blogiau ir blogiau, nes tai verčia atsikratyti savo ego.
Jeigu mums būtų patogu, Kūrėjas būtų geras, ir gyvenimas būtų puikus, tai liktume mažais egoistais, besimėgaujančiais mažmožiais. Tik nelaimės skatina mus vystytis.
Tačiau, peržengęs ribą tarp materialaus ir dvasinio pasaulio, toliau vystaisi savo noru. Tada problemos tau nebereikalingos, nes savo vystymosi jėgą generuoji pats.

Iš 2011 m. birželio 4 d. pirmosios Madrido kongreso „UNIDOS“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip mes meilę paverčiame į neapykantą

Mokytis matyti gėrį

Sunkumai – pagalba iš aukščiau