Kabaloje kalbama apie vidinį žmogaus darbą – reikia įsigilinti į save ir ten sukurti draugų, grupės ir savo paties atvaizdus, sukurti visą savo vidinį pasaulį, savo dvasinius įspūdžius. Ir nekreipti dėmesio į išorinius įspūdžius, kurie gali būti visai kitokie, netgi priešingi.
Aš iš aplinkos sulaukiu visokių įspūdžių, kurie gali būti ir neteisingi – juk tai tik mano pojūčiai, manyje bundančių būsenų „rešimot“ rezultatas. Bet turiu dirbti, remdamasis ne jais, o tuo atvaizdu, kurį sukūriau savyje dėl draugų, grupės, savęs, dėl Kūrėjo ir tarpusavio ryšių.
Todėl aš nelabai pasitikiu tuo, ką šiandien jaučiu ir matau aplink save. Juk kas visa tai mato? Aš pats, tas, kurį supa apgaulė. Tai koks tada skirtumas, ką dabar matau – juk man savo viduje reikia sukurti ateities pasaulio modelį. Šiame pasaulyje mes visi susiję tarpusavio davimu ir meile, kurioje, tarsi Šchinoje, atskleidžiame Kūrėją.
Iš 2011 m. gegužės 26 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite: