Nuomonė (M. Lagutenko, analitikas): „Viena svarbiausių šiųmetinės krizės ypatybių – jos vystymosi scenarijus, neleidžiantis daryti jokių prognozių apie krizės gilumą ir pabaigą”.
Tačiau akivaizdu, kad šįsyk paliesti giluminiai ekonominio modelio pagrindai, patikimai veikę dešimtmečius.
Tokiu atveju šiandien paleisti procesai sustos tik po visiškos ekonomikos griūties. Vadinasi, visos priemonės, kurių griebiamasi gelbėjant situaciją (ar bankų likvidumo išsaugojimas, ar „blogų“ skolų supirkimas) – tik atitolina neišvengiamą atomazgą.
Savo ruožtu, jungiančio pasaulinės finansinės sistemos elemento, t.y. JAV sunykimas neišvengiamai taps visų jos sudedamųjų dalių griūtimi. Naivu manyti, kad dėl amerikietiškos ekonomikos kritimo į gilią depresiją, dolerio žlugimo ir finansinių-ekonominių ryšių suirimo, laimės kas nors kitas: Europa, Kinija ar Rusija.
Nepaisant ekonominių ir politinių skirtumų, visi esame vienoje valtyje, vadinamoje „Globalus pasaulis“, todėl savo vystymesi galime būti nublokšti dešimtmečius atgal.
Beje, greitai ekonominiai subjektai įsisąmonins, kad restauruoti sistemą – bergždžios pastangos, todėl supras būtinybę ieškoti naujų finansinių-ekonominių santykių – tai bus lūžio momentas krizės eigoje.
Komentaras: Problema ta, kad krizės sprendimas glūdi žmonių tarpusavio santykių srityje, pačios žmogaus prigimties ištaisyme, o ne naujų finansinių-ekonominių santykių paieškose. Be mūsų prigimties ištaisymo jos visos bus egoistinės, t.y. „krizinės“. Todėl patys analitikai išeities nesuras ir, jeigu neįsiklausys į kabalistų patarimus, atves pasaulį iki karo.
Daugiau šia tema skaitykite:
Ekonomika – mūsų santykių kopija