Iki šiol besivystydamas žmogus pakluso vidinei programai, nors jam atrodė, kad jis veikia laisvai. Tūkstantmečiais keitėme gamtą pagal save, tačiau dabar gamta sudaro tokias sąlygas, kuriose privalome keistis mes patys. Priežastis ir pasekmė tarsi keičiasi vietomis.
Atsižvelgdama į tai, kabala siūlo pagreitintą, neskausmingą, apgalvotą žmogaus pakeitimo, ištaisymo programą, kuri leis išeiti iš šiuolaikinės krizės ne dramatiškai, o švelniai.
Pirmiausiai šią programą priima tie, kurie moka mąstyti – protaujanti auditorija: politologai, sociologai, mokslininkai… Kitaip tariant, žmonės, įpratę tyrinėti, pažinti pasaulį. Į jų tarpą patenka ir ekonomistai, nors, atrodytų, jie mąsto tik apie pinigus.
Reikalas tas, kad pinigų, ekonominės sistemos kaip žmogaus egoizmo atspaudo tyrinėjimas, atveda juos prie tų pačių išvadų. Aš skaitau ekonomistų nuomones, ir jos mūsų laikais kartais būna žymiai tikslesnės ir artimesnės tikrajai padėčiai nei kitų tyrinėtojų.
Apskritai, egoizmas, šiandien rodantis savo iškreiptą veidą pasaulinių ekonominių santykių ir neatsiejamų ryšių prizmėje, praktiškai, labai tiksliai parodo, ką padarėme, prie ko priėjome ir kokiu būdu galima išsilaisvinti iš šių spąstų.
Tačiau ne tik specialistai supranta, kas vykta. Pasaulyje yra pakankamai žmonių, kurie apgalvotai ir intuityviai įsisąmonina esančias problemas ir bando užčiuopti kokią nors išeitį. Tokiems žmonėms pirmiausia reikia susivienyti. Šiandien tai labai lengva padaryti virtualioje erdvėje. Po to jie visi kartu pasiūlys valdžiai savo sprendimus, be to, pasiūlys gana primygtinai.
Juk vyriausybės kol kas visiškai nutolusios nuo tikrovės. Jos „kažkodėl“ negirdi nei ekonomistų, nei politologų, nei psichologų, nei analitikų. Politikai laikosi savo kėdžių, tai juos apakina ir apkurtina. Išsisukdami įprasta gražbylyste, jie nepriima svarbiausio, kadangi negali sau leisti reformų.
Tačiau jeigu susitelks mąstantys, žinantys, suprantantys žmonės, kurie mato būtinybę pakeisti žmogų pagal gamtą, tuomet jie privers vyriausybes imtis priemonių ir, pirmiausia, auklėjimo srityje.
Juk 90 procentų žmonijos negali patys per trumpą laiką suprasti šios žinios ir būsimų permainų esmės. Jie turi gauti naują, visuotinį auklėjimą, kad suprastų, kokiame pasaulyje atsidūrėme. Reikia paprastai ir suprantamai jiems paaiškinti, kad mes visi esame tarpusavyje susiję, kad šiandien nebegalime daryti visko, kas mums patinka, kadangi kiekvienas daro įtaką visiems, o visi – kiekvienam. T. y. turime pirmiausiai atvesti visus žmones prie kažkokio bendrojo vardiklio, prie bendro, principinio naujojo pasaulio supratimo.
Anksčiau natūraliai supratome, kad esame pasaulyje, kur kiekvienas iš mūsų bando kiek įmanoma labiau patenkinti savo norus pagal savo jėgas ir galimybes. Tačiau dabar esame kitame pasaulyje, kur kiekvienas galės patenkinti savo norus, tik jeigu sąveikaus su likusiais vientisoje sistemoje.
Reikia išaiškinti tai žmonėms, po truputį įvesti juos į šį pojūtį pavyzdžiais ir akivaizdžiomis iliustracijomis. Toks mokymas turi prasidėti nuo mažų dienų ir įtraukti visus – mažus ir didelius. Nenutrūkstamai auklėjami žmonės sužinos, ką reiškia analoginė sistema, kurioje mes visiškai priklausome vieni nuo kitų, kurioje mes visi – vientisas organizmas. Visas pasaulis ir visa gamta – viena visuma. Štai ką reikia išaiškinti žmogui, kol jis tai visiškai aiškiai pajaus.
Šia tema reikia filmuoti filmus, kurti teatro spektaklius, rašyti meninę literatūrą, daryti klipus, kurti pasakas… Mes turime tiesiog rodyti žmonijai pasaulį, kuriame gyvename. Jau gyvename!
Dar nejaučiame jo teisingai, iš to kyla prieštara: mes norime būti egoistais kaip ir anksčiau, o pasaulis jau pasikeitė. Skirtumai tarp mūsų ir pasaulio jaučiami kaip visuotinė krizė. O ji išsprendžiama, prisitaikant prie naujų sąlygų.
Šias tiesas būtina pateikti kiekvienam žmogui atskirai ir visiems kartu.
Iš 2011 m. liepos 18 d. pokalbio naujai knygai
Daugiau šia tema skaitykite: