Ekonominė sistema turi atitikti visuomenės būseną. Iki šiol vystėme ir tobulinome egoistinę sistemą, kurioje kiekvienas uždirba pagal savo jėgas ir galimybes. Žaliavos, armija, politika, apgaulė ir t. t. – viskas buvo įtraukta į egoistinį mūsų tarpusavio ryšių tinklą, ir formulė kiekvieną vesdavo prie maksimalaus pelno.
Tačiau pelnas būna skirtingas. Pavyzdžiui, kai kas moka daug pinigų, kad juos gerbtų ir jų bijotų. Yra ir kitokių variantų, tai priklauso nuo visuomenės charakterio. Bet galų gale visos priemonės įsijungia į mus siejantį tinklą, kuris iš esmės viską ir lemia.
Prisijungę prie jo gadiname jį savo egoizmu, pavydu, aistra, garbės vaikymusi – tiek atskiri žmonės, tiek ir tautos. Juk dalis ir visuma lygūs. Galiausiai šis per visą pasaulį nusidriekęs tinklas persmelktas visų rūšių norais, šalių ir tautų istorija, religijomis ir svajonėmis apie ateitį…
Viskas įpinta į šitą tinklą, ir todėl negalime jo suprasti. Visa realybė susipynė mūsų egoistinių, sugadintų tarpusavio santykių tinkle. Joje pernelyg daug įtaką darančių parametrų, veiksnių, ir mes nežinome, kaip juos išreikšti viena formule. Šimtai šalių, prezidentai ir premjerai, armijos, pinigai, žaliavų ištekliai, religijos ir mentaliteto pirmenybė, ankstesni pokyčiai ir viltys…
Tokioje gausybėje duomenų neįmanoma atsirinkti, ir dėl to mūsų ekonominė sistema išreiškiama tokiu skurdžiu paveikslu, kurį galime išskirti iš bendro tinklo. Ir kas geba jį suprasti šiek tiek geriau, tas iš anksto matydamas ateitį uždirba daugiau.
Taip vyko iki šiol. Pagal dalies ir visumos dėsnį galėjau ekstrapoliuoti savo savybes šaliai ir visam pasauliui, nes visi virėme vienos egoistinės prigimties katile. Tam tikru mastu įstengiau suprasti šalies ir pasaulio egzistavimo principus, kad atitinkamai sukurčiau ir koordinuočiau valdžios institutus ir valdymą.
Tačiau šiandien mūsų ryšys keičiasi į kitokį. Nauja programa jau įdiegta ir nuolatos atnaujinamos jos versijos. Ji įpareigoja mus vis labiau stengtis siekti vienybės ir abipusių garantijų, ir nors tai neatitinka mūsų norų − situacija tokia.
Mes savo ruožtu nežinome, kaip prisijungti prie šio tinklo, ir netenkame gebėjimo teisingai kontaktuoti su kitais. Pasaulyje kyla nepasitikėjimas: bankai netiki pramonininkais, vyriausybės – viena kita. Ir tai natūralu. Anksčiau ryšys buvo aiškus: „tu – man, aš – tau”. Savo egoizme supratome vienas kitą.
Bet situacija pasikeitė. Juk mes dar neišsitaisėme, dar esame senoje prigimtyje – ir tuo pačiu metu atskleidžiame naują tarpusavio ryšį, visiškai nesuprantamą iš ankstesniųjų pozicijų. Mes net nepastebime jos altruistinės prigimties.
Čia ir slypi problema, kuriai išspręsti nepadės įprasti metodai. Esmė ta, kiek visuomenė artės vienybės link. Priežastys nesvarbios, tegul mus stumia ekonomika, grėsmė saugumui ar socialinio susitaikymo būtinybė – bet kuriuo atveju, tik judėdama į vienybę visuomenė ims staiga suprasti pasaulį: „Ach štai kaip! Ką gi dabar reikia daryti? Ko griebtis?“
O griebtis reikia integralaus auklėjimo. Kitų priemonių nėra. Mes turime išmokti ir atsirinkti, kaip sukurti naują vienybę, kuri nebūtų grindžiama ankstesniais ryšiais ir ankstesne prigimtimi, bei kaip truputį pakeisti savo prigimtį. Ir tegul man visiškai šito nesinori, bet tai vienintelė galimybė prisitaikyti prie tos mums beatsiskleidžiančios gamtos, prie altruistinio tarpusavio ryšio. Tik tada galėsime susitvarkyti gyvenimą, priešingu atveju − galutinai nukrypsime nuo kelio ir bankrutuosime pagal visus ekonomikos rodiklius.
Juk šiuolaikinė ekonomika sukurta pagal principą „duok-imk“, kaip pasakyta „eikite ir užsidirbkite vienas iš kito“. Kas bus, jei žmonės, pramonės sektoriai, šalys ir visas pasaulis visiškai pamirš, kaip užmegzti tarpusavio ryšius? Pasaulis grįš prie natūrinio ūkio: ką pagaminai, tą ir sunaudojai. Tai katastrofa, bet gali nutikti ir tai.
Ir todėl šiandien taip svarbu taikyti integralų auklėjimą ir išmanyti globalius tarpusavio ryšius. Mums būtinai reikia rasti teisingas pateikimo formas, kad išaiškintume tai pasauliui.
Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. pamokos pagal laikraštį „Tauta“
Daugiau šia tma skaitykite:
Ekonomika – mūsų santykių kopija