Mūsų dienomis grupė negali užsidaryti savyje, negali neskelbti metodikos masėms. Tai būtų jau ne grupė ir ne kabalos mokslas. Neverta net galvoti apie izoliaciją – mes tiesiog neišsilaikytume.
Priešingai, pasauliui su kiekviena diena vis stipriau mūsų reikia. Kaip tik dabar jis pradeda suprasti, nuo ko priklauso jo gera ateitis, kaip išbristi iš krizės, padaryti ją švelnesnę. Kol kas ieškojimai tęsiasi, bet jau aiškėja, kad reikia keisti kryptį – žmogaus, o ne mokslo ir technologijų link. Svarbiausia – vidinis žmonių pasaulis ir jų tarpusavio ryšys. Beje, suvokdama tai, žmonija konstatuoja, kad yra bejėgė.
Taip pat ir mes, atiduodami milžiniškas pastangas dvasiniam keliui, nematome rezultatų. Tačiau alternatyvos nėra, privalome pasikeisti. Tai suprantama ir išorėje. Tačiau iškyla klausimas: „Kaip tai padaryti?“ Net mes sunkiai priimame mintį apie grąžinančią į šaltinį Šviesą, kaip apie vienintelę priemonę. Kartais tik po dešimties metų žmogus suvokia, kad būtent šitą Šviesą reikia turėti priešakyje. Pasirodo, reikia stengtis sužadinti Šviesą, o užduotį atliks Ji.
Dabartinis pasaulis, dauguma žmonių yra analogiškoje ieškojimų stadijoje. Jie ieško, kaip galima pakeisti žmogų. Galiausiai pamatys: tik integraliuoju ugdymu, kurį siūlome mes, judėjimas „Arvut“. Pasaulis atskleis tai, jis neturi kitos išeities. Tada mes tapsime jam iš tikrųjų reikalingi.
O kol kas reikia tik kuo plačiau skelbti žmonėms šias žinias ir metodiką, kad jie galėtų paspartinti laiką.
Iš 2012 m. balandžio 23 d. pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite: