Kasdien palaipsniui atsiskleidžia vis gilesnis ir glaudesnis valstybių, tautų ir žmonių tarpusavio ryšys. Netgi asmeniškai visi mes susieti kelių grandžių grandinėlėmis, tačiau vis dar nesame pajėgūs teisingai realizuoti šį ryšį.
Šiuolaikinė krizė plečiasi ir apima pasaulį. Ji nesibaigs, nors daugelis žada, kad greitai viskas susitvarkys. Problemos nedings, kol nepasieksime pusiausvyros. Juk krizės priežastis – disbalansas, kitaip tariant, ryšio tarp mūsų nebuvimas.
Štai čia ir susiduriame su tarpusavio laidavimo dėsniu. Tora aiškina, kad žmogus galų gale pamils artimą savo kaip patį save. „Meilė“ – tai teisingas vienijimasis į sistemą, kai kiekvienas dirba visų naudai ir tarp žmonių viešpatauja absoliutus sutarimas. Galiausiai, galutinai išsitaisę, visi vėl tapsime vienos sielos dalimis, tarsi kūno organai, funkcionuojantys labai skirtingai, bet harmoningai – todėl kūnas ir gyvena. Kiekvienas organas dirba savo darbą, atlieka savo funkciją, bet tik bendros programos, kuri visus įpareigoja bendrai sąveikai, rėmuose. O atsiradus kūno dalių tarpusavio disbalansui kyla ligos.
Taip pat reikia žiūrėti ir į savo taisymąsi. Šiandien skendime visuotiniame egoizme: noriu, kad visi šoktų pagal mano dūdelę, pildytų mano norus ir galvotų taip, kaip aš. Iš tokios būsenos mes visi pradedame savo kelią.
Pirmame darbo su savimi etape turiu užkopti į chafec chesed pakopą: aš netrukdau kitiems ir tarsi dantratis laisvai sukuosi aplink ašį, atitikdamas artimųjų norus. Darykite su manimi, ką norite, – aš pasiruošęs suktis pagal jūsų norus, tarsi neturėčiau savų, tarsi tai net ne aš, o tam tikra pagalbinė jėga, skirta jums.
Kalbame apie labai aukštą pakopą. Juk turiu dirbti su savo egoizmu taip, kad jis netrukdytų man aptarnauti kitus. O tam aš turiu žinoti kitų norus ir niekam netrukdyti juos realizuoti, būti visiškai neutralus. Kalbama apie labai didelį tobulėjimą, kurio metu aš savo norą uždengiu nulinio, pirmojo ir antrojo laipsnio ekranais.
Vėliau aš pakylu į kitą pakopą: savo norus, gabumus, savybes, visą savo jėgų ir energijos potencialą nukreipiu artimųjų labui. Dabar mano egoizmas ne šiaip sau neutralizuotas, aš ne šiaip sau laisvai sukuosi aplink ašį, bet esu prijungtas prie savo variklio, kuris dirba dėl kitų. Tai ir yra meilės pakopa: aš viską atiduodu jūsų gerovei.
Šis kelias driekiasi nuo mūsų pasaulio iki Begalybės (∞) pasaulio per 125 pakopas. Dalį jų realizuoju chafec chesed pakopoje, būdamas neutralus, o kitą dalį – aktyviai skirdamas visas savo jėgas artimiesiems. Pirmajame etape aš ištaisau 248 norus, o antrame – 365. Visų 613 norų ištaisymas vadinamas priesakų įvykdymu. Taip bendrasis noras skirstomas pagal mano vidinę sandarą.
Ir visa tai – tam, kad pasiektume visišką, tobulą tarpusavio laidavimą, kai mano, taip pat ir bet kurio kito žmogaus, santykis su visais taps harmoningas.
Dabar tampa aišku, kokį išsitaisymą turi pasiekti žmonija: kiekvienas jaus, talpins savyje visą tikrovę iki visiško susitapatinimo su ja. Todėl mūsų laikais ir atsiskleidžia kabalos mokslas: juk jeigu nežinosime, kaip tai realizuoti, mūsų kelias bus labai sunkus ir skausmingas – tai iš tiesų bus kančių kelias.
Vis dėlto jeigu stengsimės veikti grupėje, mūsų kelias bus sudėtingas, bet geras (raudona strėlė brėžinyje). Mes susirenkame kartu, įsijaučiame vieni į kitus, pritraukiame Šviesą. Ir ji ima dirbti su mumis, veikti, žadinti mus. Įsijausdami vieni į kitus mes leidžiame Šviesai dirbti savo darbą.
Čia ir yra metodikos esmė: tu nieko nežinai ir nesupranti, nieko nesugebi, bet nori „praryti“ visus malonumus – ir tau tereikia išmokti pritraukti Šviesą. Jei išmoksi – lengvai ir gražiai, džiaugsmingai, kartu su visais pasieksi tikslą.
Iš trečiosios kongreso ONE pamokos, Naujasis Džersis, 2012-05-12
Daugiau šia tema skaitykite:
Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje