Tyrimas (K. Baksteris, darbo su melo detektoriumi ekspertas): 1966 m., naudodamas melo detektorių, Baksteris atsitiktinai pastebėjo, kad augalai, panašiai kaip ir žmonės, jaučia emocijas.
Baksteris melo detektorių prijungė prie paprasto kambarinio augalo lapų, norėdamas stebėti lapų reakciją į laistymą. Teoriškai, šaknims sugėrus vandenį, augalo medžiagų elektrinis laidumas turėtų padidėti ir melo detektoriaus kreivė pakilti į viršų. Tačiau eksperimento metu linija pakrypo žemyn. Grafiko kreivės buvo panašios į žmogaus nuotaikos svyravimus. Mokslininkui atrodė, kad augalas, sugerdamas vandenį, buvo laimingas. Baksteriui knietėjo patikrinti, ar augalui būdingos kitos reakcijos.
Baksteris žinojo, kad pavojus gali sukelti stiprią tiriamojo objekto reakciją, todėl augalo lapą įmerkė į karštą kavą. Reakcijos nebuvo. Tada jis nusprendė sustiprinti pavojų – padeginti prie melo detektoriaus prijungtus lapus. Taip nusprendęs jis ėjo pasiimti degtukų, tačiau tuo metu melo detektoriaus kreivė staigiai šoktelėjo į viršų. Su degtukais grįžęs prie augalo tyrėjas pamatė, kad detektoriaus kreivėje atsirado dar vienas pikas. Tai rodė, kad augalai jaučia jo ketinimus ir būgštauja dėl jų. Kai mokslininkas būdavo neryžtingas, ar abejodavo, melo detektoriaus fiksuojama augalo reakcija nebuvo tokia stipri. Kai tyrinėtojas tik apsimesdavo ketinąs padegti lapus, augalas beveik nereaguodavo.
Augalas taip pat sugebėjo atskirti tikrus ketinimus nuo imituojamų. Vėliau, kai Baksteris su eksperimentu susidomėjusiais kolegomis darė demonstracinius bandymus, naudodami įvairius prietaisus bei augalus, gavo lygiai tokius pačius rezultatus. Jie sustiprino tyrimus. Mokslininkai skynė augalo lapus, pjaustė juos gabaliukais ir po tokios operacijos prijungdavo juos prie melo detektoriaus. Augalo dalys reagavo taip pat. Vadinasi, net dalis augalo gali nustatyti žmogaus ketinimus.
Komentaras: Pagal kabalą visą negyvąją gamtą, augaliją ir gyvūniją sudaro noras patirti malonumą, kuris verčia objektus gyventi ir jo siekti – negyvojoje gamtoje išsaugoti savo struktūrą ir savo prigimties dėsnius, augalų bei gyvūnų pasaulyje – palaikyti savo gyvybę ir daugintis.
Be abejo, tam, kad galėtų egzistuoti, bet kurie objektai, net akmenys ir metalai, turi jausti aplinkos nusiteikimą savo atžvilgiu, t. y. aplinkinių ketinimus. Juk būtent ketinimas – visatos materijos, noro patirti malonumą, forma, lemia įvykius.