Klausimas. Pasakyta, kad tas, kuris stipriau prilipęs prie Aukštesniojo, nepatiria nesėkmių – jis yra aukščiau visų problemų. Kaip sustiprinti norą prilipti prie Kūrėjo taip, kad įveiktume visas negandas ir pakiltume virš visko, ką skiria mums jausti Kūrėjas?
Atsakymas. Jau kalbėjome apie tai, kad vienas žmogus negali nieko padaryti. Tos problemos, kurias mums kelia Kūrėjas, tik atrodo kaip asmeninės. Nė vienas iš mūsų neturime asmeninių problemų, nes kli (indas), susiskaldęs Nekudim pasaulyje, kitaip sakant, Acilut pasaulyje susikūrusi Adomo siela, buvo bendra.
Ir visos problemos – tai suskaldytos bendros teisingos būsenos demonstracija. Taigi neįmanoma pasakyti, kad aš – sugedęs. Nėra žmogaus, kuris būtų toks, juk sugedęs esu tik šios iš pat pradžių sukurtos bendros būsenos atžvilgiu.
Susiskaldymas įvyko ne kiekviename iš mūsų atskirai, o tarp bendros sielos dalelių, todėl mums reikia ištaisyti tarpusavio jungtis. Tai labai svarbu. Reikia nepamiršti šito ir visą laiką stengtis įsivaizduoti ištaisytą būseną, o po to staiga pamatysime, kaip susidėlioja bendra mozaika, išeina nuostabi bendra dėlionė, ir šiame derinyje pasireiškia Aukštesnysis pasaulis.
Klausimas. Kai esame susijungę kartu, tai per mus praeina Šviesa 99 proc. žmonijos. Vadinasi, mums reikia stipriau prilipti prie Kūrėjo, kad galėtume praleisti daugiau Šviesos?
Atsakymas. Žinoma, juk pasaulis iš mūsų reikalaus vis daugiau ir daugiau. Jis ir dabar yra kritinės būsenos. Jo būseną turime suvokti kaip jo šauksmą į mus, juk kai rėkia vaikas, kuriam blogai, tėvai supranta, ko jis nori. Taip pat ir mes: pasaulis rėkia – jam blogai, o mes turime suprasti, ko jam reikia. Jam reikia susivienijimo. Todėl ir turime šitaip veikti.
Iš 2013 m. kovo 22 d. 4-osios Europos kongreso pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
Nešaukite „Ne!“ ant slenksčio…