Kabala – tai aukštesnioji dvasinė psichologija. Ji pamatuoja kiekvieną žmogaus judesį, kiekvieną ketinimą, norą ar veiksmą. Būtent šito trūksta mūsų žemiškajai psichologijai, kuri kalba apie daugelį dalykų, bet visa tai pakimba ore.
Neįmanoma pamatuoti, pačiupinėti, tiksliai užrašyti (juk žmogus – tai kompiuteris), suskirstyti tam tikrais vienetais visų mūsų norų, ketinimų ir tarpusavio sąveikų, nes tam turime būti pakopa aukščiau, iš savo dabartinio lygmens pakilti į mus sukūrusio Kūrėjo lygmenį.
Tapdami panašūs į Kūrėją mes jau pradedame žiūrėti į save iš Jo lygmens. Tada galime pamatuoti save, savo jausmus tarytum zonduodami kiekvieną norą, kiekvieną savybę, ketinimą, kryptį ir t. t. Mes įgyjame galimybę ne tik išmatuoti tai, bet ir užrašyti, perduoti, keistis, palyginti, jungtis tarpusavyje – atsiranda ištisa keitimosi sistema.
Visa tai galima nustatyti tik esant aukštesnėje pakopoje, kitaip neįmanoma. Taip pat kaip ir dabar esame viena pakopa aukščiau nei visi mechanizmai, kuriuos sukuriame: elektroniniai, mechaniniai ir kiti.
Jei kalbėsime apie filosofiją, tai ji yra žmonių pamąstymai apie aukštesnę pakopą būnant mūsų materialiajame lygmenyje ir todėl nepagrįsti. Kabaloje tu pakyli ir kalbi apie tai, kas yra po tavimi, žemiau, kai išryškėja šaknų ryšys su šakomis, o ne šakos sprendžia apie šaknis, apie kurias nieko nežino.

Iš 2013 m. kovo 11 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Kur mistika, o kur mokslas?

Nuo „filosofijos“ prie realių pojūčių