Sakoma: „Stengeisi ir radai“, tai yra rezultatas tarsi atitolęs nuo pastangų. Pastangos priklauso nuo tavęs, dėl jų tavęs laukia netikėtas radinys. Todėl visada reikia stengtis tol, kol rasi!
Bet patikrink, ar tikrai dalyvauji tame procese ir iš tikrųjų stengiesi, ar tau tik taip atrodo? Kartais žmogus gyvenime labai sunkiai dirba, o visos pastangos nueina veltui. Todėl mums ir duotas kabalos mokslas, daugybė knygų ir straipsnių, kad paaiškintų, kaip teisingai stengtis.
Juk žmogus gimsta, gyvena ir miršta, vėl gimsta – gyvena – miršta taip ir neatskleidęs dvasinio pasaulio. Galima kaltinti Kūrėją, bet juk Jis davė mums visas priemones. Iš tiesų, kiekvienas žmogus kada nors gyvenime gauna tokią galimybę priklausomai nuo savo noro mėgautis, bet ja nepasinaudoja! Nepasinaudoja ir tęsia savo gyvenimą paprastame gyvuliniame lygmenyje, nepakildamas ant žmogaus pakopos. Kiekvienas kada nors gauna tokią galimybę…
Bet jeigu žmogus teisingai stengiasi, galiausiai jo laukia radinys. Toks įstatymas. Radinys – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniui pagal jo pakopą: jo norą ir pastangas. Mokydamasis, platindamas, visu savo jėgomis atliktu darbu jis susikuria savo formą, maksimaliai panašią į Kūrėjo, kaip tik sugeba tą formą įsivaizduoti.
Ir galų gale mato, kad jam vis tiek nepavyko sukurti Kūrėjo, duodančiojo, vaizdo, jis taip ir liko savo egoistinėje materijoje. Kaip jis besistengtų tapti duodančiuoju, viduje lieka noru mėgautis dėl savęs. Tada jis sprogsta maldoje, tai yra dirba su savo noru mėgautis, kol pasiekia galutinę maldą. Į šitą norą, prašymą, jaučiamą noro viduje, ateina grąžinanti į šaltinį Šviesa: ji perkeičia šitą norą ir paverčia jį duodančiuoju.
Ketinimas, apvelkantis tą norą, keičia jo prigimtį į priešingą. Jeigu iki tol noras buvo svarbiausias, tai dabar svarbiausiu tapo ketinimas. Tai vadinama radiniu, nes patys to padaryti nesugebame. Kūrėjas imasi valdyti kūrinius, nes mes patys panorome, kad Kūrėjas mus valdytų – davimo jėga pradeda vadovauti mūsų egoizmui.
Todėl visas pasiruošimas nukreiptas prieš mūsų garbėtrošką, norą valdyti – visas egoizmo apraiškas. Tam reikia anuliuoti save prieš draugus, „sudaužyti savo širdį“.
Iš 2013 m. lapkričio 11 d. pamokos „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“
Daugiau šia tema skaitykite:
Pasistengti ir rasti (igati ve macati)