Svarbu nepamiršti svarbiausio dalyko: visi apibrėžimai, klausimai, paaiškinimai, būsenos turėtų būti analizuojamos tik grupės kontekste. Visa kita priskiriama materialiajam pasauliui. Aš galiu mąstyti apie aukščiausias sąvokas, bet tai neturės reikšmės, nes nebus susiję su dvasingumu.
Dvasingumui priklauso tik viena: mano susijungimo su grupe forma, kuri vadinama embriono forma. Tik tai priklauso dvasingumui ir įgauna davimo formą, o visa kita – ne!
Todėl aš klausinėju, klausausi, atsakinėju, mąstau apie tam tikrus klausimus seminare, bet mano samprotavimai turi būti grįsti tik vienu kriterijumi: mano šią akimirką esamo ryšio su grupe stiliumi. Tai vadinama „forma“, kuri dabar man yra labai svarbi. Kiekvieną sekundę svarbus tik mano susijungimo su grupe pobūdis, kuris ir lemia mano dvasinio parcufo formą ir jo aukštį.
Nesvarbu, ką svarstome – aš galvoju tik apie tai. Šis ryšys man visų svarbiausias, tarsi placenta ir virkštelė embrionui, ir nieko, išskyrus tai. Tai reiškia „visą laiką būti prisijungus prie šaltinio“. Tada formuojančiąją ir laikančiąją jėgas lems vienintelis rodiklis – mano ryšys su grupe.
Negalima to pamiršti, nes pakimbi ore ir užsiimi abstrakčia filosofija, o ne konkrečiais išaiškinimais.

Iš 2014 m. vasario 18 d. vienybės seminaro

Daugiau šia tema skaitykite:

Švitras egoizmui – balzamas širdžiai

Šviesa nuo kalno viršūnės

Būrys nepastebėjo, kad prarado kareivį