Suvokti tai, kas vyksta, galima tik iš aukštesnės pakopos ir tik žemiau, bet ne iš dabartinės būsenos. Jei esu tam tikros būsenos, tai negaliu jos suvokti, juk kiekvieną akimirką ją organizuoja aukštesnysis. Tik suvokdamas šį aukštesnįjį galėsiu pažinti  dabartinį save. Todėl žmogus niekada nesuvokia savęs ir savo būsenos.
Aš esu kažkurioje pakopoje ir aukščiau manęs yra aukštesnysis, kuris sukūrė mane: visą mano vidinę būseną ir išorines sąlygas, juk iš esmės tai vienas indas. Jis mane sukūrė, o aš – jo rezultatas, kūrinys. Ir todėl nesuprantu savęs, nesuvokiu nei savęs, nei mane supančios tikrovės.
Dėl to šios tikrovės atžvilgiu niekada negaliu priimti jokių teisingų sprendimų. Man apskritai draudžiama priimti sprendimus susijusius su savimi, juk būtinai suklysiu. Aš neturiu tų savybių, kurios mane pagimdė, nes tai – aukštesniojo savybės.
Todėl, kai žmogui atrodo, kad jis priima sprendimus šiame pasaulyje, – tai neįtikėtina klaida dėl supratimo stokos. Šioje situacijoje jis panašus į kūdikį, kuris įsivaizduoja, kad jis pats kažką daro, ir neįtaria, kad tėvai įdėmiai jį stebi ir saugo nuo neteisingų veiksmų.
Vadinasi, aš niekada negaliu žinoti savo būsenos ir pakopos dabartiniame lygmenyje, kuriame  esu šią akimirką, lyginant su tomis pakopomis, kurioms aš esu Kūrėjas, o jie – mano kūriniai. Todėl, jei noriu suvokti, kas aš toks, – man reikia suvokti Kūrėją! Tik iš to suprasiu, kas esu aš pats.

Iš  2014 m. vasario 20 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Negalima stovėti vietoje

Didžiulė Kūrėjo malonė

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė