Maskvos kongresas. 1-oji pamoka
Klausimas. Jeigu kasdieniame gyvenime man kyla mažas, greitai dingstantis noras sutelkti davimo Kūrėjui ketinimą, kaip galėčiau ties juo susikoncentruoti? Kaip galėčiau sau padėti: nusipiešti ant rankos kryžiuką ir nuliuką ar dar ką nors padaryti?
Atsakymas. Jūs man primenate mane patį tais metais, kai mokiausi pas Rabašą. Aš irgi ant savo rankos nusipiešdavau ženklelį, kad neužmirščiau apie ketinimą. Kai sėsdavau už automobilio vairo, šitas ženklas ant rankos, nuolat mirgantis prieš akis, buvo tarsi priminimas, kad turiu galvoti apie davimo ketinimą. Šis ketinimas toks nenatūralus, kad negali ateiti į galvą be kokio nors išorinio priminimo.
Todėl darykite viską, kas įmanoma: pieškite kryžiukus ir nuliukus, nusistatykite žadintuvą, mobilųjį telefoną, kad jie kas penkias minutes jums primintų apie ketinimą. Nesvarbu, kokius veiksmus atliekate, – jie gali būt labai įvairūs. Svarbiausia, nesustokite, tiesiog kontroliuokite savo ketinimą. Kai tik jūs tuo užsiimsite, pajusite mūsų ir dvasinio pasaulio skirtumą, nes mus nuo dvasinio pasaulio skiria tik ketinimas. Kai tik pajusite tokį polinkį, iš karto suprasite, kad pereinate į visiškai kitą pojūčių matricą, imate kitaip jausti pasaulį. Ir staiga, kaip kino ekrane, pradės laipsniškai ryškėti visiškai naujas paveikslas.
Iš 2013 m. gruodžio 13 d. pirmosios Maskvos kongreso pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
Ir nors iš anksto nieko nepamatysi…