Klausimas: Ką reiškia pajausti, kad niekas pasaulyje tau negali padėti?
Atsakymas: Mes turime atrasti, kad patys nieko nesugebame, esame šimtu procentų kontroliuojami Šviesos. Šviesa veikia mūsų norą, jį pažadina ir tempia paskui save. Taip veikia mūsų egoizmas.
Mums reikia pakeisti kryptį taip, kad noras būtų nepriklausomas nuo Šviesos ir jos nesivaikytų. Aš noriu pastatyti pertvarą (machsomą), kad Šviesa neveiktų mano noro tiesiogiai ir man netektų bėgti jai iš paskos tarsi varomam gyvuliui.
Nenoriu būti vergas, nesutinku nuolankiai sekti Šviesą ir vykdyti, ką ji įsako mano norui. Aš žiūriu į savo norą ir Šviesą tarsi iš šalies, matau, kaip jie vienas kitą veikia. Manęs nėra, aš neturiu balso teisės, negaliu priimti jokių sprendimų. Kol Šviesa nepaveikia mano noro, nieko negaliu pamatyti ir padaryti. Tai vadinama psichologija, aš mokausi, kaip mano kūnas ir norai bunda nuo pritraukiančio Šviesos poveikio.
Jeigu manęs netenkina esama padėtis, vadinasi, esu vergovėje. Žiūrėdamas nepriklausomo eksperto, teisėjo, tyrinėtojo akimis, matau, kad manęs šiame paveiksle nėra. Kūrėjas davė man tašką širdyje, iš kurio galiu stebėti savo norus, savybes ir tai, kad esu valdomas iš aukščiau. Šviesa gali mane paveikti taip, kaip ji nori, ir aš viską išpildysiu.
Yra blogio suvokimo periodas, kai aš tai matau ir suprantu. Norėčiau tam pasipriešinti, tapti užsklanda Šviesai, kuri ją atspindėtų ir neleistų pasiekti noro. Nenoriu, kad Šviesa visada žadintų mano norą. Noriu turėti balso teisę, savarankiškumą, kurio reikalauja taškas širdyje, bet jaučiu, kad to nesugebu.
Tokie blogio suvokimo etapai – 400 metų tremties. Tremtis – tai egzistavimas savo egoizme, vadinamame Faraonu, Amanu.
Jeigu kategoriškai nesutinku, kad Šviesa veiktų mano norą, gimsta malda. Malda turi būti pakankamai stipri ir kryptinga. Maldos forma, sąlygos ir formatas turi kilti tik iš mano sąryšio su aplinka.
Iš savo taško širdyje matau, kad nesugebu būti adapteriu tarp šviesos ir noro, negaliu nieko spręsti, todėl einu į grupę, kuri padeda sustiprinti tašką širdyje.
Norėdamas sustiprinti tašką širdyje ir įgauti daugiau jėgų, vienijuosi su grupe, ji tampa ekranu tarp Šviesos ir noro mėgautis. Kita vertus, matau, kad negaliu ir nenoriu su jais jungtis.
Pasirodo, negaliu apsaugoti savo noro nuo Šviesos poveikio. Priklausau nuo Šviesos ir noro mėgautis tarsi gyvūnas, vadinasi, esu egoistinio noro valdžioje. Davimo noro požiūriu, aš norėčiau įsijungti į grupę, bet negaliu, todėl atsiranda tarsi dvi linijos.
Jausmas, kad esi tremtyje, susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, manyje dominuoja egoizmas, t. y. aš priklausau nuo Šviesos poveikio mano norui. Kita vertus, nesugebu susijungti su savo bendraminčiais grupėje. Dėl to Izraelio sūnūs nesutaria Egipte ir negali tapti vienu kūnu. Tuo tarpu egiptiečiai, t. y. bendras noras mėgautis, juos valdo.
Tokia padėtis tampa nepakeliama, nėra vilties išsigelbėti. Tik stebuklas gali mums padėti.