Klausimas: Kaip atrodys valstybė, gyvenanti pagal tarpusavio laidavimo dėsnius?
Atsakymas: Žmonija ateity negamins produktų daugiau, nei reikia, kad galėtų egzistuoti.
Tokią egzistavimo formą lemia dvasinių vertybių iškėlimas virš materialiųjų. Jei žmogus visa širdimi įsitraukia į dvasinį kilimą, jam materialiai egzistuoti daug ir nereikia – tik įprasto, normalaus lygio.
Reikia truputį sporto, maisto, miego ir šeimos šalia. Galbūt jam būtina specifinė apranga darbui, tačiau asmeniškai jam to nereikia. Jis apskritai atsisakytų visko, bet, būdamas fiziniame kūne, privalo juo pasirūpinti.
Visa, kas nebūtina, suvokiama kaip našta, spaudimas. Prie tokios egzistavimo formos žmonija priartės palaipsniui. Mes netrukus pasieksime situaciją, kad iš inercijos vis dar gaminsime daugybę nereikalingų prekių, bet pamažu nustosime jas pirkti.
Žmonės mažiau pirks ne dėl to, kad turės mažiau pinigų, kitaip tariant, ne dėl išorinių priežasčių, o dėl vidinių – tiesiog neturės noro. Požiūris į tai staigiai pasikeis, dings susidomėjimas: „Na, nusipirksiu, o ką man tai duos?“
Noras vis mažėja, kol visiškai dingsta. Vienas noras keičia kitą. Žmonijai turi atsiskleisti dvasinis noras, ir nors tai dar toli, bet palaipsniui jau pradeda neutralizuoti materialinį norą.
Žmonės perka vis mažiau. Per kelerius artimiausius metus pamatysime, kaip žmonės taps abejingi materialiems pirkiniams. Ne todėl, kad kažkas juos ribos, o todėl, kad nebejaus tam poreikio.
Iš 2014 m. gegužės 4 d. pamokos pagal temą „Žmonių vienybė“
Daugiau šia tema skaitykite: