Izraelio vykdomų karo veiksmų uždavinys – pastūmėti mus supratimo link, kaip ir dėl ko turime iš tikrųjų kovoti. Visi karai turi vykti mūsų viduje ir būti skirti vienijimuisi.
Klausimas. Kokia šiuo atveju mūsų sąveika su Aukštesniąja jėga?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga – tai Gamtos, susitelkimo jėga, Šviesa. Kai tik ją pritraukiame, norime, kad ji ateitų ir įsigalėtų tarp mūsų, – taip ir įvyksta. Ir tada per mus, Izraelio tautą, ji perduodama visoms pasaulio tautoms.
Tokiu būdu iš tiesų sąvoka „Izraelio karai“ ima reikšti kovą prieš egoizmą, atskiriantį mus vieną nuo kito, už vienijimąsi, kurio jėgą turime pritraukti sau ir tautoms.
Klausimas. Ar galime šiais laikais atpažinti požymius to, kaip Aukštesnioji jėga atsiskleidžia ir keičia mus? Galbūt keičiasi proceso dinamika?
Atsakymas. Tai labiau rodo pasaulinė krizė, atskleidžianti, kad pasauliui trūksta vienybės, susitelkimo. Esame sistemoje, kuri su mumis elgiasi kaip su vienetu, bet, būdami tarpusavyje susiskaidę, juntame stygių, negalime gauti skirtosios gausos. Štai tokia pasaulinės krizės esmė.
Negatyvios pasekmės reiškiasi visose sferose – pradedant šeimos instituto žlugimu, tarpusavio neapykanta, karu, nesantaika, gamtos išteklių išeikvojimu ir t. t. Visa tai vyksta dėl netinkamų mūsų tarpusavio ryšių.
Klausimas. Ką liudija apribojimai, šiuo metu kaustantys mūsų karines pajėgas, turinčias geresnę ginkluotę?
Atsakymas. Turime įdirbį – tauta, vadinama „Izraelio tauta“, gyvena žemėje, vadinamoje „Izraelio žeme“. Kitaip sakant, turime visas būtinas sąlygas tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip iš mūsų reikalaujama. Juk sąvoka „Izraelis“ reiškia, kad visi esame susivieniję ir siekiame tikslo, paruošto mums nuo gimimo, – būti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“.
Manau, kad izraeliečiai jau nusivylė smulkiomis, dalinėmis karinėmis pergalėmis ir yra pasirengę išgirsti, kas iš tikrųjų gali juos išgelbėti. Be abejonės, visi supranta, kad įprasti metodai nė per nago juodymą nepriartina prie problemų sprendimo.
Priešingai – metai po metų grimztame į jas vis giliau. Taigi, atsisakykime paskutinių iliuzijų – neišgelbės nei karinės, nei politinės priemonės. Padės tik tas sprendimas, kurį siūlo kabalos mokslas, apie kurį kalbėta jau prieš tūkstančius metų. Nuo to laiko niekas nepasikeitė.
Klausimas. Ar tiesa, kad šis karas pažadina, atveria žmonių širdis?
Atsakymas. Taip vyksta ne tik pas mus. Kartoju, mūsų karai kyla tik dėl to, kad parodytų – čia reikia visai kitokio pobūdžio sprendimo. Veikdami tik karinėmis priemonėmis, mes apskritai neiname tinkama linkme. Savo kaimynų nei įveiksime, nei susidraugausime su jais. Neturime galimybės pastatyti čia Izraelio tautai namus, galų gale su tuo nesutiks visas pasaulis. Per visus valstybės egzistavimo metus jis priėjo išvados, kad mūsų čia nereikia, kadangi nesibaigiančio konflikto sąlygomis tampame visiems našta.
Iš esmės atvykome čia tam, kad įsirengtume „šiltą lizdelį“. „Tai susiraskite sau kitą prieglobstį, – sako mums. – Juk sugebate įsitvirtinti bet kur.“
Buvo visai kitaip, kai iškovojome Izraelio žemę išėję iš Egipto – tada mes atėjome čia, kad iš tiesų taptume „Šviesa tautoms“, kad pastatytume Šventyklą (pažodžiui „Namus Šventenybei“), t. y. vienybę, kurioje gali rastis Šviesa.
O ką duodame pasauliui dabar? Kam švaistome savo unikalumą? Ne šito laukė iš mūsų tautos.
Klausimas. Tai kur stumia mus šis viso pasaulio spaudimas?
Atsakymas. Jis kyla iš Aukštesniosios, jungimosi jėgos – visuotinės Gamtos jėgos, veikiančios negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse, o dabar turi prasiskverbti į žmogiškojo lygmens „sluoksnį“, įsilieti į žmoniją. Bet mes esame tas „kamštis“, kuris neleidžia jai to padaryti. Dėl to ir kyla nelaimės bei karai. Jie adresuoti visų pirma mums.
Vis dėlto tikiuosi, kad suprasime: tai mūsų paskirtis – atverti Šviesai kelią, tapti „Šviesa tautoms“. Štai tada iš tikrųjų pasieksime taiką.
Iš programos „Rašo kabalistai. Izraelio karai“, IV dalis, 2014 m. liepos 21 d.
Daugiau šia tema skaitykite: