Nuomonė (filosofijos mokslų dr., prof. D. Dubrovskij, Rusijos mokslų akademijos filosofijos institutas). Nesiliaujantis ekologinės krizės ir kitų globalių problemų didėjimas rodo, kad mūsų vartotojiška civilizacija juda aklavietės link. Apie tai daug kalbama ir rašoma, bet nematyti jokių ryžtingų veiksmų.
Kad pasikeistų pražūtinga žemiškosios civilizacijos trajektorija, reikia pakeisti žmogaus iš masių sąmonę. Tai tas pats, kaip pakeisti žmogaus prigimtį.
Sąvoka „žmogaus prigimtis“ nusako pastovių socialinio individo savybių kompleksą, kuris pasireiškia visose epochose ir visoms tautoms. Tai patvirtina, jog kompleksą sąlygoja mūsų biologinė struktūra.
Pagrindinis klausimas – kaip pakeisti neigiamas žmogaus prigimties savybes: neprotingą vartojimą, agresiją į save panašių atžvilgiu, per didelį egoistinį siekį – juose mūsų globaliųjų problemų šaltinis.
Neturime vienareikšmio atsakymo:
– reikia arba pakeisti biologinę žmogaus prigimtį, rekonstruojant jo genomą;
– arba eiti proto ir asmenybės įsikūnijimo nebiologinėje savireguliacijos sistemoje keliu, kitaip tariant, antropotechnologinės pertvarkos, evoliucinio transhumanizmo keliu.
Komentaras. Mokslininkas samprotauja savaip teisingai. Juk pakeisti žmogaus prigimtį pats žmogus negali, tai įmanoma tik pritraukiant tą pačią jėgą, kuri jį sukūrė. Bet šios jėgos nėra mūsų genome. Galime perprogramuoti žmogų veikti ne dėl savęs, o kitų labui, priimti visais gyvenimo atvejais kitų svarbą, o ne savo. Bet tai bus robotas (angelas). Mes ir dabar esame tokie robotai (angelai), veikiantys visame kame tik dėl savęs.
Bet mūsų vystymo tikslas – atvesti mus į būseną, kai tampame dviejų jėgų, davimo ir gavimo, valdytojais ir, naudodami tas jėgas visuomenės gerovei, tampame panašūs į Kūrėją. Taip pasikeisti galima tik nukreipiant į save paslėptą (neesančią mumyse) Šviesos jėgą, visiško davimo savybę. Tokia ir yra kabalos mokslo ir jos metodikos esmė.
Daugiau šia tema skaitykite:
Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai