Klausimas. Teigiate, kad Izraelio tauta neatlieka savo paskirties – būti „Šviesa tautoms“. Bet argi nebandėme perduoti pasauliui Šviesos per visą istoriją?
Atsakymas. Kokiu būdu? Gal savo pasiekimais versle arba menuose? Gautomis Nobelio premijomis? Tai visai ne ta šviesa, kurią turėjome perduoti tautoms.
Taip, jos iš mūsų perėmė daugelį dalykų, net savaitgalius. Tačiau mes niekada iš tikrųjų nerealizavome šito priesako – būti „Šviesa tautoms“.
Visų pirma turime suprasti, apie kokią „šviesą“ kalbama. Meilė, lygybė, vienybė – štai šios savybės yra „Šviesa“. Iš esmės – tai davimo jėga, pasireiškianti daugialypiu poveikiu, priklausančiu nuo objekto, veiksmo stiprumo ir lygmens.
Bet mes taip neveikiame. Net tarpusavyje to nepasiekėme, nors pirmiausia patys turime tapti Šviesos šaltiniu, ar bent jau tarpine grandimi, kad per mus sklistų Aukštesniosios jėgos – davimo, meilės, visaapimančios Gamtos jėgos – poveikis tautoms.
Dabar pirmą kartą istorijoje turime tai padaryti. Iki šiol net nepabandėme, bet ir nereikėjo, nebuvome nei to verti, nei tam pasiruošę. Tik dabar atėjo laikas mums tai įgyvendinti.
Klausimas. Gal tai liudija šiuolaikinis antisemitizmas? Nors šiaip jau jis buvo visada.
Atsakymas. Antisemitizmas mums – vienas iš požymių, kad atėjo laikas veikti. Taip, jis egzistuoja jau labai seniai, o atsirado prieš tris su puse tūkstančio metų Senovės Babilone.
Tos epochos žmonija suskilo: viena dalis prisišliejo prie Abraomo, kuris kvietė vienytis, o kita liko su Nimrodu ir išsibarstė po visą pasaulį. Nuo tol kiekvieno žmogaus prigimtyje, net jeigu jis ir nesusijęs su žydais, glūdi neapykanta pastariesiems.
Klausimas. Tautos iš žydų perėmė filosofines koncepcijas, monoteizmą, laisvadienius ir kitus dalykus. Bet vienybės neperėmė…
Atsakymas. Neperėmė todėl, kad jos ir neturėjome. Neturėjome tokios, kuri būtų tikusi pasauliui. Tais laikais buvome labai tolimi tautoms. Tiesa, Senovės Graikijos filosofai, mokęsi iš mūsų pranašų, pasisėmė kabalos mokslo idėjų nuotrupų ir iš jų sudėliojo savo teorijas.
Kad ir kaip ten bebūtų, antisemitizmas – dėsningas reiškinys. Užuot tiesiogiai su juo kovoję, turime tarpusavyje vienytis. Štai tokią vienybę tautos iš mūsų perims, net jeigu jos ir neskleisime. Vis tiek gyvenimo Šviesa pasauliui ateina per mus.
Klausimas. Kaip turi atrodyti teisingas mūsų tautos gyvenimas? Toks, kuris paliktų įspūdį tautoms, skatintų jas mokytis iš mūsų vienybės?
Atsakymas. Nereikia galvoti, kaip palenkti jas į savo pusę. Turime tik sutvarkyti savo gyvenimą pagal išrinktosios, ypatingos tautos uždavinius. Turime susivienyti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“ ir vis labiau plėtoti šią sąjungą. Kartu išsklaidysime visas savo problemas, perduosime Šviesą pasauliui, kuris taip pat nurims ir pasuks išsitaisymo keliu.
Iš programos „Antisemitizmas“, Nr. 13, 2014 m. birželio 18 d.
Daugiau šia tema skaitykite: