Vystymasis susideda iš dviejų procesų: atskirų dalių sąsajos ir plėtros. Gamta tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė, ji įgauna naujas formas ir naujai atsiskleidžia. Visi jos elementai jungiasi, sąveikauja ir kiekviena dalis tiksliai atlieka savo vaidmenį tam tikroje vietoje – visos sistemos naudai.
Klausimas. Kaip šiuo momentu tai siejasi su žmogaus vystymusi?
Atsakymas. Mes pasiekėme naują kokybinį etapą, jis jau ryškėja. Staiga visi tapo susiję, žmonija pasijuto gyvenanti mažame „kaime“, kuriame visi priklauso vieni nuo kitų, ar tai būtų į gera, ar į bloga.
Išslysti iš šio tinklo neįmanoma, mes neturime jėgų eiti pavieniui. Kažkas dar galvoja, kad gali priimti sprendimą sunaikinti pusę žmonijos ir taip nutraukti ryšius tarp mūsų. Tačiau šie dramatiški įvykiai tikslo nepasieks. Mes nesugebėsime nutraukti ryšių.
Klausimas. Tai primena lęšius puode: pervirti jie praranda savo formą. Ar ne taip mes prarandame savo individualią formą virdami istorijos katile? Ko gi reikalaujama iš mūsų šiandien?
Atsakymas. Vienytis – racionaliai, brandžiai, suprantant, ką darome ir kodėl.
Klausimas. Kas mūsų laukia, jeigu mes tęsime individualų egoistinį vystymąsi?
Atsakymas. Tai atneš mums tik nelaimes. Juk pasaulis pasikeitė. Jame pasireiškia integraliosios jėgos, kurios veikia mus iš visų pusių, ir mes matome, kaip individualus požiūris neša nuostolius vietoj naudos.
Tarkime, esame viename kambaryje. Aš noriu groti būgnu, kitas nori miegoti, trečias – žiūrėti televizorių, ketvirtas – virti tą pačią lęšių sriubą. Ar galime tarpusavyje sutarti?
Ir visa tai tiesa. Įtampa didėja visuose lygiuose. Klimato pokyčiai dar tik prasidėjo, o pasekmės visur didžiulės.
Todėl gyventi kaip anksčiau tiesiog nepavyks. Juk mes ant žemės paviršiaus kaip vabaliukai, turintys trapią pastogę. Mūsų jėgos nesulyginamos su gamtos jėgomis.
Iš tiesų, mes patys griauname gerovės pamatus. Todėl nėra kitos išeities, reikia pripažinti, kad pasaulis integralus, kad kiekvienas priklauso nuo kitų ir gyvena „viename kambaryje“, ant vieno „rutuliuko“, iš kur neįmanoma pabėgti. Kitų „kambarių“ tiesiog nėra.
Galbūt, neturėdami išeities, pasinaudodami savo protu pagal paskirtį, mes sugebėsime pažaboti savo egoizmą taip, kad jis leistų mums susikalbėti tarpusavyje. Tai seka iš gamtos vystymosi pažinimo. Šiandien ji mus įpareigoja susitapatinti su jos integralia sistema. Integrali sistema sudaryta iš dviejų dalių: pliuso ir minuso, davimo ir gavimo. Gavimo jėgos mes turime pakankamai, o davimo neturime. Ją mes turime atrasti ir išvystyti.
Tai galima padaryti pasinaudojant ypatinga metodika, kuri vadinasi „integralusis ugdymas“. Šia metodika reikia kiekvienam žmogui įskiepyti davimo pagrindus – tada jis žinos, kaip tinkamai panaudoti abi gamtos dalis. Jis kurs save, įgis pasitikėjimo ateitimi, savimi, savo vaikais ir visu pasauliu.
Jeigu eisime egoistiniu keliu, tai visos jėgos, visi turtai, ištekliai bus skirti kovai su gamtos jėgomis: karščiu ir šalčiu, sausromis ir potvyniais, su ligomis ir t. t.
Pavyzdžiui, jeigu toliau nyks bitės, mes nebeturėsime, ko valgyti. Mes beviltiškai priklausomi nuo gamtos sistemų – tiek, kad negalime to suvokti.
Ir iš tiesų, integralaus įstatymo pažeidimas atneša daug pasekmių visame pasaulyje. Juk gamtoje viskas susiję – iš esmės tai vienas mechanizmas. Derlius aprūpina maistu ne tik mus, bet ir gyvūnus, kuriuos veisiame. O tai reiškia, kad įsikišimas į sistemą grasina mūsų būtiniesiems poreikiams, ir tai labai pavojinga.
Kita vertus, šios nelaimės turi parodyti, kad mums trūksta antros jėgos. Juk jeigu mes nesusijungsime tarpusavyje, tai negalėsime susikalbėti, sudaryti išgyvenimui būtinų sutarčių. Iš to mes matome, kad visos jėgos skirtos priversti žmogų mokytis, daryti išvadas iš to proceso, kurį perėjo Žemės planeta. Ir pagrindinė išvada ta, kad viskas skirta dalims susijungti. Vystymasis vyksta atskirų dalių susivienijimo, susijungimo į vis sudėtingesnes sistemas pagrindu. Mes turime tai pasiekti.
Iš 2014 m. kovo 2 d. 309-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite:
Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo