Klausimas. Žinios – tai pati aukščiausia pakopa, aprėpianti visą tikrovę. Būtent taip mąstė Ekleziastas to paties pavadinimo karaliaus Saliamono knygoje. Tačiau galiausiai jis padarė išvadą, kad „didinant žinias, didėja liūdesys“, o „išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip ir kvailys“. Kodėl išmintis ir žinios neatnešė jam laimės?
Atsakymas. Kadangi išmintis ir žinios yra tik būdas pasiekti laimę. Būti laimingam – tai visas mūsų gyvenimas. Mums nieko nereikia, tik pajusti, kaip mėgautis. Galiausiai, tik to ir tenoriu – mėgautis gyvenimu.
Šį troškimą galiu „apvilkti“ įvairiausiais daiktais, įvykiais, reiškiniais, bet iš tiesų noriu mėgautis, prisipildyti. Malonumą suprantu, kaip savęs pripildymą gyvenimu, juk išskyrus gyvenimą – nieko neturiu. Todėl noriu jį pajausti kaip visavertį ir malonų.
Ką reiškia, kad žmogus gyvena? Žmoguje yra tam tikra dvasia, kuri arba jį engia, arba džiugina. Noriu, kad ši dvasia būtų pripildyta gyvybingumo. Dėl to turiu nuolat atsinaujinti. Todėl, kai noriu turtų, valdžios, žinių ar net mažiau – šeimos, sekso, maisto – tai tik dėl to, kad galėčiau mėgautis.
Jei pašalintume iš maisto malonumą, tai žmogus valgytų nenoromis, kaip ligonis, kad tik palaikytų kūną gyvą. Jei jis negautų pasitenkinimo iš sekso, tai eitų gydytis, nes nejaustų malonumo gyventi. Jei nebūtų džiaugsmo šeimoje – išsiskirtų.
Tas pats ir su turtu: siekiame jo dėl aplinkinių, nes tikimės įgyti nepriklausomybę ir saugumą. O pastaruoju metu matome, kad bet kurią akimirką viskas gali pradingti. Valdžia šiandien irgi laikina – ne taip, kaip karalių laikais.
Galiausiai, įgyji išminties ir matai, kas vyksta. Ką gi supranti? Žvelgdamas į visus malonumų šaltinius pamatai, kad juose nieko nėra, kaip ir pačioje išmintyje! Ko pasiekei, pažinęs visą kūriniją nuo vieno krašto iki kito? – Viskas veikia, bet yra tuščia. Tada pasijunti aklavietėje, tiesiog įsiremi į sieną, nes nėra kur judėti. Jei esi išminčius ir matai tokias kiekvieno savo veiksmo, uždavinio pasekmes, tai nė nepradedi. Tau nėra ką daryti. Belieka tik nusižudyti.
Tačiau šiandien kalbame apie mokslą, kaip apie viso pasaulio atskleidimą, kurio atžvilgiu esi ne šiaip mokslininkas, tyrinėjantis gyvus ar elektroninius vabalus, o didis filosofas, išminčius. Ir tai – visai kita išmintis.
Daugiau šia tema skaitykite: