Klausimas. Kaip žmogui pavyksta suvokti, kad jis priklauso nuo aplinkos? Ar galima tai suvokti be išorinių smūgių?
Atsakymas. Smūgiai „ištiesina“ mūsų norą mėgautis, suteikia jam formą, tarsi išminko tešlą. Žmogus negali pats pasiekti tokio rezultato, nes apsauginė egoizmo jėga neleis jam kentėti.
Jis nesutinka nusileisti ir nors kiek nusižeminti. Jis visokiais būdais išsisukinės, kad tik nepakeistų savo formos, tokios naudingos egoizmui.
Sakoma, kad nėra laimingesnės akimirkos žmogaus gyvenime už tą, kai jis visiškai nusivilia savo jėgomis ir jam telieka malda. Tačiau malda turi pereiti per visuomenę, nes kito kelio nėra. Kūrėjas yra aplinkoje, grupėje, tautoje. Todėl kreipdamasis į Kūrėją privalai veikti per bendrą indą.
Privalai įsijungti į tą indą, kuriame yra Kūrėjas. Nėra šviesos be indo. Todėl, jeigu nori kreiptis į Kūrėją, reikia kreiptis į tą indą, kuriame Jis yra.
Jeigu tau reikalinga elektra, kur tu ją gali gauti? Juk negaudai žaibo danguje, o prisijungi prie akumuliatoriaus ar elektros lizdo, kuriuose yra elektros energija. Tau būtina kažkur pasijungti ir gauti elektros energijos per indą.
Todėl negali kreiptis į Kūrėją egoistiškai, kaip manei anksčiau. Dabar supranti, kad Kūrėjas yra visuomenės viduje. Tegul atsirasti šiam suvokimui padėjo smūgiai, bet tu juos sumažinai, nes galvojai apie tai, kalbėjai, skaitei, įsikvėpinėjai ir galiausiai sutaupei laiką.
Rezultatas tas pats, bet tu jau pradedi ieškoti Kūrėjo indo viduje – ten, kur Jis yra. Visos sielos ieško, kaip prisijungti prie Acilut pasaulio Malchut, kadangi joje atsiskleidžia Kūrėjas.
Pats Zeir Ampinas atskirtas nuo mūsų ir mes nežinome, kas tai. Jis mus veikia per Malchut. Mūsų pastangomis Malchut prisijungia prie Zeir Ampino ir gauna iš jo šviesą pagal mūsų poreikius. Mes dirbame per indus. Užpildymas – tai irgi mūsų indai.
Bet kuriuo gyvenimo atveju mes niekada nematuojame pačios jėgos, o tik jos poveikį kažkam. Juk mes – kūriniai.
Iš 2014 m. gruodžio 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite: